Meteorologinių veiksnių įtaka efemeroidų fenologiniams tarpsniams 2013 metais

Phenological stages of herbaceous plants depend on various environmental factors. Seasonal plant development is determined by a set of climatic factors - temperature, humidity, light. However, phenological stages may vary not only because of the climate, but also depending on species diversity and geographic location. The aim of the study - to determine the influence of meteorological factors on phenological stages of ephemeral species in Kamša botanical-zoological reserve. Research object is a broadleaf deciduous forest in Kamša botanical-zoological reserve. Phenological observations of herbaceous plants were carried out in 2013 during the growing season (March-July). During the growing season once a week were recorded herbaceous species detected in the observation plot: their heigh, projection coverage and phenological stages were determined. Based on the observation data, graphs of the vegetation, projection coverage and height variation were drawn. The observations showed that the longest vegetation period was characteristic of the windflower (Anemone nemorosa) (83 d) and yellow anemone (Anemone ranunculoides) (72 d.), the shortest of lesser celandine (Ranunculus ficaria), yellow Star-of-Bethlehem (Gagea lutea) - 57 days. The amount of rainfall in April and May was higher than the monthly average of many years, while in March – by 22.3 mm lower.

Žolinių augalų fenologiniai taropsniai priklauso nuo įvairių aplinkos veiksnių. Sezoninį augalų vystymosi periodiškumą nulemia klimatinių faktorių visuma – temperatūra, drėgmė, šviesa. Tačiau fenologiniai tarpsniai gali skirtis ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl rūšinės įvairovės bei geografinės vietovės. Šio darbo tikslas – nustatyti meteorologinių veiksnių įtaką efemeroidų rūšių fenologiniams tarpsniams Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje. Tyrimų objektas yra plačialapių lapuočių miškas Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje. Žolinių augalų fenologiniai stebėjimai buvo atlikti 2013 m. vegetacijos laikotarpiu (kovo–liepos mėn.). Per vegetacijos periodą kartą per savaitę buvo registruojamos žolinių augalų rūšys, patekusios į plotelį: nustatomas aukštis, projekcinis padengimas, fenologiniai tarpsniai. Iš stebėjimo duomenų sudaryti vegetacijos, projekcinio padengimo ir aukščio kitimo grafikai. Atlikus stebėjimus nustatyta, kad ilgiausias vegetacijos periodas buvo baltažiedės plukės (83 d.) ir geltonžiedės plukės (72 d.), o trumpiausias pavasarinio švitriešio, paprastosios vištapienės – 57 d. Balandžio ir gegužės mėn. kritulių kiekis buvo didesnis nei daugiamečiai mėnesio vidurkiai, o kovo mėn – 22,3 mm mažesnis.