The aim of this dissertation is to examine how the identity politics pursued by the Polish state and the discourse of the Kresy influence the practices of constructing Polishness in Lithuania. The main theoretical framework is postcolonial theory, with particular emphasis on the concepts of Orientalism (Said 1997), coloniality (Quijano2007), and strategic essentialism (Spivak 1988). These theoretical tools made it possible to reveal how the image of the historical Kresy space, operating in Polish public discourse and transformed from myth into a modern ideological narrative, becomes a symbolic instrument influencing the identity processes of the Polish minority in Lithuania. The research is based on a qualitative methodology, including a multi-sited ethnographic field study conducted in Lithuania and Poland (2020–2023), during which 78 semi-structured interviews were collected. In addition, critical discourse analysis was applied, encompassing media content and the discourses of Polish governmental and non-governmental institutions related to the Polish minority in Lithuania. The analysis of the empirical data enabled the identification of three models of Polishness: the “Proper Pole,” the “Kresy,” and the “Tutejszy” models. These models reflect different – and at times contradictory – forms of identity expression, depending on generational belonging, social position, or the nature of the relationship with Poland. The study demonstrates that Polishness in Lithuania is a dynamic construct shaped by historical experiences, political narratives, and everyday practices. Its analysis contributes to a deeper understanding of identity formation processes among post-Soviet autochthonous minorities in contemporary Europe.

Bats (Mammalia: Chiroptera) are known as hosts of various viruses, bacteria, and protozoan pathogens, associated with well-known disease outbreaks worldwide. While the role of bats in virus transmission has been extensively studied, there is significantly less research on their involvement in transmitting protozoan and bacterial pathogens. Meanwhile, similar studies had not been conducted in Lithuania until now. During this study, seven flea species parasitizing bats and one tick species were identified for the first time in Lithuania. Using molecular methods, the prevalence of five different pathogen groups—Bartonella spp., Borrelia spp., Rickettsia spp., Mycoplasma spp., and Babesia spp.—was determined in bat blood and internal organ samples, as well as in ectoparasites collected from bats. The study also identified unique genotypes of Bartonella and Mycoplasma pathogens. Additionally, the results indicated that bats and their ectoparasites in Lithuania could potentially be hosts to pathogenic bacteria for humans. The findings from this study enhance our understanding of the ecology of the pathogens studied and potential transmission routes through ectoparasites parasitizing bats.

The dissertation Promoting learning to learn abilities of primary school learners in musical activity aims to theoretically and empirically reveal the opportunities for promoting primary school learners’ learning to learn abilities in musical activity with a focus on how the process of expressing and promoting learning to learn abilities that facilitate engagement in musical activity among primary school learners occurs during music lessons. The qualitative study shows that teaching activities are based on teacher-learner interaction, which, through effective strategies, develops learning to learn abilities among learners, encourages their growth, and views activities as opportunities for growth. Learning to learn involves the transformation of knowledge and the creation of new knowledge based on the existing understanding. This process of constructing knowledge and abilities enhances music knowledge and appreciation, musical sensitivity and memory, creativity, imagination, rhythmic awareness, concentration, empathy, respect for others, social skills, emotional expression. An engaging learning environment for musical activities includes a variety of elements that stimulate learners' interest, curiosity, independence, collaboration, encourages deeper exploration of the learning content, and enhances cognitive understanding.

The dissertation analyses the uniqueness of musical performance skills of pre-service music teachers and identifies the factors that affect their performance and the possibilities for promoting their musical performance. The theoretical and empirical (mixed-methods approach) study revealed that psychological, physiological, preparation, humanistic and environmental factors influence the performance of pre-service music teachers. Significant problems are related to psychological well-being, manifested by psychological tension and anxiety during the performance; physiological symptoms, such as lack of coordination of movements and muscle stiffness; lack of technical musicianship; inadequate preparation, where there is a lack of good and adequate preparation, especially due to lack of time, lack of good practice, and a poor performance of the music is associated with a lack of emotional expression and experience, and a lack of control over the stage state. Educational institutions have a variety of possibilities to promote musical performance and to improve musical performance through various means. According to most interviewees from China and Lithuania, participating in concert activities is considered the most effective way to improve musical performance. Engaging in various types of concerts provides more possibilities to perform, facilitates personal growth, and allows individuals to show their skills. Secondly, attending non-formal training provides a great possibility to communicate with different and excellent teachers. Many interviewees also mentioned participating in competitions because pre-service music teachers tend to devote more energy to preparing for large competitions, leading to better improvement. Participating in relaxed performance events in music clubs, where teachers and students collaborate on the same stage, also significantly promotes musical development. Some interviewees highlighted the importance of active participation in examinations, which can enhance psychological resilience and focus. Exchange internships and other visit activities are also some of the particularly good ways to promote musical performance.

The aim of this diploma paper it is to provide recommendations to the "YouTube" influencers in Georgia and Lithuania and to the brands that target those markets, based on the theoretical analysis, survey and qualitative analysis of the "YouTube" influencers. The paper consists of three main parts: theoretical, empirical and recommendations parts. The first part looks into the literature related to the influencer marketing, it‘s methods of use, the benefits that it can deliver to the brands and the effect of it towards the audience. The second part is devoted to the empirical research: a qualitative analysis of one macro influencer in the makeup industry, one Lithuanian influencer with the biggest number of followers in the country within the industry, and one Georgian influencer with the largest number of subscribers in the country within the industry. In the second chapter, there are also presented the comparisons of their work to each other and the conclusions. The third part focuses on highlighting the problematic aspects of the field of "YouTube" Influencer marketing in Georgia and in Lithuania and providing practical recommendations to the brands and the influencers.

Pastebėtina, kad tėvų įpročiai, pomėgiai turi sąsajų su vaikų mokykliniais pasiekimais, susidomėjimu skirtingomis mokymosi sritimis, įsitraukimu į mokymosi procesą. Todėl aktualu apžvelgti, koks (ne) įsitraukimo lygis turi įtaką bei kaip tai gali formuoti mokinių požiūrį į mokymąsi. Kiek tėvų požiūris, komunikacija su ugdymo įstaiga, pedagogais gali sustiprinti bei visapusiškai prisidėti prie mokymosi proceso palaikymo, mokinių skatinimo siekti aukštesnių tikslų. Tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą yra reikšmingas, kaip asmenų, kurie artimiausi vaikui, yra už jį atsakingi. Tyrimo problematiką lemia suformuluoti probleminiai klausimai: kaip sėkmingai tėvai gali įsitraukti (būti įtraukiami) į vaikų ugdymą ir ar aktyvus tėvų įsitraukimas prisideda prie mokinių mokymosi pasiekimų. Tyrimo tikslas – nustatyti, kaip tėvų įsitraukimas į vaikų ugdymą susijęs su mokinių mokymosi pasiekimais. Tikslui pasiekti iškelti tyrimo uždaviniai: atskleisti tėvų įsitraukimo į vaikų ugdymą esmę, identifikuoti veiksnius, darančius įtaką tėvų įsitraukimui į vaikų ugdymą, įvertinti tėvų įsitraukimo į vaikų ugdymą sąsajas su mokinių mokymosi pasiekimais. Tyrimui atlikti naudojami mokslinės literatūros analizės ir vienos mokyklos, Rokiškio r. X gimnazijos atvejo analizės, atliekant pusiau struktūruotą interviu su mokytojais ir tėvų anketinę analizę, metodai. Atliktame tyrime tėvų įsitraukimo į vaiko ugdymą mokykloje, namuose, tėvų įtraukimą į vaiko ugdymą mokykloje, o taip pat bendro tėvų įsitraukimo į vaiko ugdymą sąsajų su vaikų pasiekimams nustatyta nebuvo. Geriausi tėvų įsitraukimo į ugdymo procesą skatinimo būdai yra bendrų renginių organizavimas, tėvų švietimas, mokytojų ir tėvų tarpusavio ryšio palaikymas ir tėvų motyvavimas. Mokytojų nuomone, būtent įsitraukimas formuoja glaudesnius mokyklos ir tėvų santykius, pagrįstus bendravimu ir bendradarbiavimu, o taip pat kuria palankią psichologinę atmosferą mokykloje ir šiltus santykius. Tėvai turi būti iniciatyvūs, aktyvūs ugdymo proceso dalyviai, teikiantys pasiūlymus ir padedantys mokytojui.

Efektyvi bei tinkamai suderinta komunikacija yra svarbi kiekvienos organizacijos veiklai. Globalioje organizacijos veikloje komunikacijos procesai apima organizacijos struktūrą ir organizacijos valdymo organus bei juos sujungia į vieną visumą. Komunikacija organizacijoje lemia organizacijos atliekamų veiksmų rezultatą ir poziciją globalioje konkurencinėje aplinkoje. Svarbu suprasti, kad organizacijos komunikacija yra nuosekliai vykdomas procesas, padedantis užtikrinti gerą organizacijos poziciją rinkoje bei kurti ir palaikyti jos įvaizdį. Taigi, nuoseklus ir laipsniškas komunikacijos vykdymas yra svarbus tinkamų sprendimų priėmimo procesui, planų įgyvendinimui bei idėjų realizavimui. Komunikacijos vystymas organizacijoje bei ryšio tarp vidinės ir išorinės komunikacijos įvertinimas padeda organizacijai prisitaikyti prie aplinkos ir kurti aiškų vaidmenį konkurencinėje aplinkoje. Vidinės ir išorinės komunikacijos funkcijų integracija reiškia labiau organizacinį požiūrį į organizacijos struktūrą, komandą, vertybes, stiprybes bei organizacijos atsakomybę organizacijos narių bei visuomenės atžvilgiu. Taigi, dviejų organizacijos komunikacijos, organizacijos elgsenos ir tikslų suderinimas yra stipraus organizacijos ryšio tarp organizacijos narių ir organizacijos verslo veiklos užtikrinimas. Tyrimui pasirinktas AB „Telia Lietuva“ vidinės ir išorinės komunikacijos derinimo atvejis, gerai atspindintis efektyvų vidinės ir išorinės komunikacijos suderinamumą. Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti kaip sėkmingai derinti vidinę ir išorinę komunikaciją vykstant svarbiems pokyčiams organizacijoje. Darbo objektas - AB „Telia Lietuva“ vidinė ir išorinė komunikacija. Darbo tikslas - Išanalizavus AB „Telia Lietuva“ vidinės ir išorinės komunikaciją įvertinti jos suderinamumą. Siekiant baigiamojo magistro darbo tikslo, išsikelti šie darbo uždaviniai: apžvelgti komunikacijos sampratą ir jos funkcijų svarbą organizacijų kultūroje, analizuojant komunikacijos poveikį organizacijų valdyme, pristatyti vidinės ir išorinės komunikacijos derinimo poveikį organizacijai vykdant svarbius organizacinius pokyčius, atlikti AB „Telia Lietuva“ komunikacijos analizę organizacijos naudojamuose socialiniuose tinkluose, atlikti internetinių naujienų portalų (Delfi.lt ir VŽ.lt) turinio analizę, kuriuose pristatoma AB „Telia Lietuva“ bendrovės veikla, analizuojant antrinius šaltinius išsiaiškinti, kaip buvo vykdoma AB „Telia Lietuva“ vidinė komunikacija susijungimo metu. Darbe naudotas turinio analizės metodas, kurio metu buvo analizuojami tiriamos organizacijos įrašai socialinių tinklų paskyrose bei naujienų portalų turinio analizė, kurios metu nustatyta kaip tiriamą organizaciją pristato šalies naujienų portalai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad AB „Telia Lietuva“ organizacijos susijungimas buvo vykdomas nuosekliai, nepriimant skubotų sprendimų, atsižvelgiant į organizacijos narių ir vartotojų interesus bei priimant abi puses tenkinančius sprendimus. Vidinės komunikacijos metu susijungimo pradžioje organizacija parodė atsakingą požiūrį darbuotojų atžvilgiu ir daug dėmesio skyrė komunikacijai su darbuotojais, jų informavimui ir klausimų bei kylančių problemų sprendimui. Taip pat išsiaiškinta, kad AB „Telia Lietuva“ pademonstravo kaip reikia sėkmingai komunikuoti pokyčius derinant vidinės ir išorinės komunikacijos principus bei nuosekliai vykdyti komunikaciją siekiant užsibrėžto tikslo. Vidinės ir išorinės komunikacijos derinimas prasideda nuo pasiruošimo ir idėjų sudėliojimo ką ir kaip norima pasiekti. Tai vyksta trimis etapais: vadovų susitarimas, bendrovės darbuotojų informavimas ir paruošimas pokyčiams ir galiausiai pokyčių pristatymas vartotojams ir auditorijoms.

Socialinę riziką patiriančios šeimos yra pažeidžiamos, joms reikalinga profesionali ir kompetetinga pagalba, kurią teikia socialiniai darbuotojai. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama vaiko teisų apsaugos reforma, priimami nauji teisės aktai, kurie įtvirtina naujus darbo su šeima metodus ir pagalbos šeimai būdus. Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimas iš esmės pakeitė darbą su šeimomis, socialinių paslaugų įstaigose šalia socialinių darbuotojų, kurie dirbo su šeimomis atsirado atvejo vadybininkų pareigybės. Šeimos iš socialinės rizikos šeimų virto į „atvejus“. Nepaisant pasikeitimų, šeimos, kurios turi problemų ir kurioms reikalinga pagalba, niekur nedingo. Darbo objektas – socialinę riziką patiriančių šeimų patirtys. Darbo tikslas – atskleisti socialinę riziką patiriančių šeimų patirtis vertinant socialinio darbuotojo pagalbą. Darbo uždaviniai: atskleisti šeimos sampratą ir socialinę riziką patiriančių šeimų atsiradimo priežastis; apibūdinti socialinio darbo su šeima ypatumus; apibūdinti socialinę riziką patiriančioms šeimoms teikiamas socialines paslaugas Kalvarijos savivaldybėje; atskleisti socialinio darbuotojo teikiamų paslaugų vertinimą per šeimų gaunančių socialinę pagalbą patirtis. Pirmoje darbo dalyje atskleidžiama šeimos samprata ir funkcijos, šeimų patiriančių socialinę riziką atsiradimo priežastys ir patirtys. Antroje darbo dalyje atskleidžiami socialinio darbo su šeima aspektai, atvejo vadybos svarba, socialinio darbuotojo funkcijos ir vaidmuo teikiant pagalbą šeimai, taip pat apžvelgiamos socialinės paslaugos ir pagalba šeimai Kalvarijos savivaldybėje. Trečioje darbo dalyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, socialinę riziką patiriančių šeimų patirtys ir išgyvenimai bei socialinio darbuotojo pagalbos vertinimas. Tyrimui atlikti pasirinkta kokybinio tyrimo metodologija, atliktas pusiau struktūrizuotas interviu. Tyrime dalyvavo 5 šeimų, kuriose lankosi socialinis darbuotojas atstovai. Tyrimo duomenys atskleidė, kad socialinę riziką patiriančiose šeimose, gausu socialinių problemų tokių kaip: alkoholio vartojimas, smurtavimas, vaikų elgesio mokykloje problemos, nedarbas, pinigų stoka. Šeimų nariai yra užaugę nesaugioje, smurtinėje ar asocialioje aplinkoje, vaikystėje išgyvenę neigiamas patirtis, pasižymi žemu išsilavinimu ir menka saviverte. Socialinio darbuotojo pagalbą vertina teigiamai, tačiau nenori lankytis socialinių paslaugų centre. Socialinio darbuotojo lankymasis šeimoje suprantamas kaip savaime suprantamas dalykas, nes socialinių problemų turi ne tik pačios socialinę riziką patiriančios šeimos, bet ir artima jų aplinka. Planuoja gyventi geriau, išspręsti šeimoje esančias problemas, nurodo, kad socialinis darbuotojas užtikrina visą reikiamą pagalbą.

Darbe tyrinėti sakytiniu būdu ir populiarių leidinėlių pavidalu plintantys sapnų aiškinimai, teiginiai apie sapnų pildymąsi ir individualūs pasakojimai apie sapnus. Analizuoti sapnai, kurių vaizdai suprantami perkeltine prasme ir reikalauja aiškinimo. Išsikeltas tikslas – remiantis archyviniais, paskelbtais spaudoje ir autorės surinktais duomenimis ištirti tekstų apie sapnus savitumus bei atskleisti žmonių požiūrį į sapnus ir jų interpretavimą. Buvo nustatyta, kad sapnų aiškinimai priskirtini tikėjimų kategorijai. Sapno vaizdas su konkrečiomis reikšmėmis siejamas analogijos, priešpriešos, tapatumo, žodžių panašumo principais. Žmonės išskiria konkrečius regėtus objektus iš viso sapno ir juos aiškina: 1) atpažįsta tam tikroje kultūros aplinkoje pripažintus sapnų vaizdus, kuriems yra priskirti konkretūs mitiniai įprasminimai, 2) regėtus vaizdus susieja su kokiu nors numatomu arba jau buvusiu įvykiu remdamiesi intuicija ir / ar asmeniniu patyrimu. Sapnų aiškinimuose ir pasakojimuose apie sapnus nusakomas sapno vaizdas ir jo reikšmė. Tarp aiškinimo ir pasakojimo dalių egzistuoja „ženklo – įvykio / numanomo įvykio“ ryšys. Susapnuotas reginys nesukelia tam tikros pasekmės, bet žmogų apie ją informuoja. Požiūris į sapnus nevienodas. Dalis žmonių juos vertina racionalistiškai, o dalis tiki prognozine galia. Kai kurie sapnai paveikia sapnuotoją: jis siekia išvengti negatyvaus įvykio ir atidžiau kontroliuoja savo poelgius, laukia pozityvių permainų ar skuba įsitikinti sapne regėtų žmonių gerove. Pastaraisiais dešimtmečiais sapnai pasakojami ir interpretuojami ne tik pažintiniais, bet ir žaidybiniais tikslais.

Tyrimo tikslas – įvertinti dėl priklausomybės nuo alkoholio Minesotos programoje besigydančių asmenų psichologinės gerovės kitimą gydymo laikotarpiu ir nustatyti sociodemografinių ir su alkoholio vartojimu susijusių charakteristikų bei dvasingumo reikšmę psichologinės gerovės kitimui. Tyrime dalyvavo 26 respondentai, kurie yra priklausomi nuo alkoholio bei gydosi Minesotos programoje – 7 moterys bei 19 vyrų. Amžiaus vidurkis 40,73 metai. Šiame tyrime buvo naudojamas psichologinės gerovės klausimynas (Scale of psychological well-being, C. Ryff), su alkoholio vartojimu susijusios charakteristikos bei Kasdienės dvasinės patirties skalė (The Daily Spiritual Experence Scale, DSES). Gauti rezultatai atskleidė, jog priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programos laikotarpiu padidėjo tiriamųjų gyvenimo tikslai, asmeninis augimas bei dvasingumas. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp dvasingumo ir gyvenimo tikslų, teigiamų santykių su kitais, savęs priėmimu bei aplinkos valdymu. Taip pat gydymosi nuo priklausomybės alkoholiu Minesotos programos laikotarpiu gyvenimo tikslų padidėjimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaikų neturėjimas, padidėjusį aplinkos valdymą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaikų neturėjimas, padidėjusį asmeninį tobulėjimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaikų neturėjimas, padidėjusį autonomiškumą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė, padidėjusį savęs priėmimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė. Taip pat buvo gauta, jog nuo priklausomybės alkoholiui besigydantys Minesotos programoje dvasingesni asmenys turi didesnius gyvenimo tikslus, teigiamus santykius su kitais, labiau priima save bei geriau valdo savo aplinką. Priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programos laikotarpiu gyvenimo tikslai labiau padidėjo vyrams, teigiami santykiai su kitais labiau padidėjo aukštąjį išsilavinimą turintiems tiriamiesiems, autonomiškumas padidėjo nevedusiems tiriamiesiems, respondentams su ilgesnio probleminio alkoholio vartojimo trukme padidėjo aplinkos valdymas, savęs priėmimas, gyvenimo tikslai. Taip pat gauti rezultatai parodė, jog Minesotos programoje priklausomybę nuo alkoholio besigydančios moterys yra autonomiškesnės už vyrus, tiriamieji kurie dėl alkoholio vartojimo nėra praradę darbo labiau save priima, geriau valdo savo aplinką bei turi aukštesnius gyvenimo tikslus, lyginant su tais, kurie dėl alkoholio vartojimo yra praradę darbą. Negana to, tiriamiesiems kuriems dėl alkoholio vartojimo nebuvo nutrūkę santykiai su artimaisiais turi geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais kuriems dėl alkoholio vartojimo santykiai su artimaisiais buvo nutrūkę. Taip pat respondentai kuriems sveikata dėl alkoholio vartojimo pablogėjusi nebuvo labiau linkę į asmeninį tobulėjimą bei turi geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais, kuriems dėl alkoholio vartojimo sveikata buvo pablogėjusi. Respondentai kuriems yra nutrūkę santykiai su artimaisiais yra dvasingesni lyginant su tais priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje besigydančiais tiriamaisiais, kuriems santykiai su artimaisiais netrūkę nebuvo. Taip pat besigydantys priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje tiriamieji turintys vaikų yra dvasingesni lyginant su tais, kurie vaikų neturi.

Šeima – mūsų visuomenės rūpestis ir viltis. Tai viena pastoviausių, patikimiausių ir veiksmingiausių vaikų ugdymo, dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo ir išsaugojimo, vertybių internalizavimo veiksnys.Tai jau nustatė šie mokslininkai: V. Aramavičiūtė, (2005); Z. Bajoriūnas, (1997); B. Bitinas, (1994); L. Jovaiša, (1995); J. V. Uzdila, (1993); K. Miškinis, (2003); L. Rupšienė, (2001). Šeima atlieka didelį vaidmenį vaiko socializacijos procese. Šiuolaikinio gyvenimo modernizaciją iš esmės pakeičia susiformavusią vyresniosios ir jaunesniosios kartos etinę tradiciją, kai bręstanti asmenybė iš artimiausios mikroaplinkos išmoksta įvairių socialinių vaidmenų, įgyja patirties ir įsitvirtina visuomenėje. Pasak V. Aramavičiūtės, šis laikotarpis – dvasinės negalios, dvasinio nuosmukio, šeimos pokyčių ir auklėjimo krizė (Aramavičiūtė, 2005:9). Vykstant permainoms įvairiose gyvenimo srityse, visuomenėje vyksta vertybių transformacija ir su tuo susijusių pažiūrų, gyvenimo stiliaus, elgesio pokyčiai.Nėra abejonės, kad asmens patirtis, vertybės priklauso nuo vertybių internalizacijos laipsnio ir pobūdžio. Vertybių internalizacija sudėtingas procesas, apimantis vertybių įprasminimą, jų išgyvenimą ir asmens konkrečius veiksmus. Vykstant minėtiems procesams, vertybės virsta asmens vidiniu turiniu, determinuojančiu jo elgesį ir veiklą. Todėl atkreipiame dėmesį į šeimą, kur vertybių internalizacija vyksta individui perimant vertybes iš artimiausios socialinės aplinkos. Nuo to ir priklauso žmogaus dvasinė kaita. Todėl ypač aktualu gilintis į minėtus vidinius procesus, tiesiogiai lemiančius asmens įsitikinimus, nuostatas, vertybių internalizaciją.

Darbo tikslas – Wiki technologijos panaudojimo galimybės elektroninių dokumentų valdymui ir saugojimui. Analitinėje dalyje buvo apžvelgti siūlomi problemos sprendimo budai: dokumentų valdymo sistemos ir internetinių programų sistemos. Sistemų įvertinimui buvo atlikta apklausa. Nustatyta, kad dokumentų valdymo sistemos tinka stambioms įmonėms, apdorojančioms didelius dokumentų kiekius bei reikalaujančioms sudėtingo dokumentų valdymo, o internetinės sistemos - smulkiam verslui. Pasiūlytas universalus problemos sprendimas, kuris tinka ir stambioms, ir smulkioms įmonėms - wiki technologija. Atlikta wiki technologijos galimybių ir wiki programinės įrangos analizės. Projektinėje dalyje suprojektuota siūloma wiki sistema. Eksperimentinėje dalyje aprašytas bandomosios wiki sistemos diegimo procesas bei vartotojų atsiliepimai.