This dissertation explores the role of positive resources in developing individual and collective Psychological Capital (PsyCap), and Organisational Thriving (OT). The primary research objectives include analysing theoretical assumptions on PsyCap, OT, and positive resources; employing exploratory research on individual PsyCap; identifying key OT dimensions; selecting appropriate measurement tools; conducting an empirical study; and developing a comprehensive framework. The literature review covered a range of theoretical assumptions to define positive resources which in this dissertation included Basic Psychological Needs (BPN), Perceived Organisational Support for Strength Use (POSSU) and Deficit Correction (POSDC), Strength Use and Deficit Correction Behaviours (SUB and DCB), Coaching-Based Leadership (CBL), Work Gratitude, and Appreciation at Work. Exploratory research demonstrated that interventions with students and employees increased PsyCap dimensions, particularly self-efficacy. The OT construct was defined through Organisational resilience and cohesion, assessed via a scale validated by Exploratory Factor Analysis. Findings show that BPN satisfaction and Strength Use Behaviour were primary predictors of individual PsyCap, while CBL, Work Gratitude, and BPN satisfaction influenced collective PsyCap and OT, the latter strongly predicted by collective PsyCap, suggesting that organisations emphasising coaching-based leadership, gratitude, and strength use are more likely to thrive.

The significance of resource-saving and waste-sorting has increased due to global challenges such as climate change, resource depletion, and waste management. These behaviours are crucial for achieving energy efficiency and transitioning to a circular economy. Only about 14% of global waste is recycled, while 37% ends up in landfills, highlighting the urgent need for change. In Lithuania, despite significant efforts, 6% of the population does not practice waste sorting. Crises such as the COVID-19 pandemic and the war in Ukraine have exacerbated resource-saving challenges by increasing plastic waste, household energy consumption, and energy prices, particularly in Lithuania. This study analyzes the role of informational, social, financial, and convenience tools in promoting sustainable behaviours in Lithuania. It also evaluates the impact of global crises such as COVID-19 and the war in Ukraine on individual actions. The findings of this study highlight tools that are important for promoting waste-sorting and energy-saving in Lithuania. Furthermore, this research offers insights into how major global events influence resource-saving and waste-sorting behaviours, providing valuable guidance for policymakers.

Vaisiui bręstant jame esančios medžiagos yra sintetinamos ir skaidomos, todėl įvairiuose nokimo tarpsniuose gali ženkliai skirtis. Vis augantis susidomėjimas augalinės žaliavos pritaikomumu įvairiose srityse skatina atlikti tyrimus su vis naujesne žaliava – stebėti pokyčius nokimo metu, genotipo, veislės ar įvairių biotinių, abiotinių veiksnių įtaką fitocheminei vaisių sudėčiai. Kiauliauogė (Solanum) priskiriama notreliažiedžių (Lamiidae) poklasio bulvinių (Solanaceae) šeimos augalų genčiai. Būtent dėl fitocheminės sudėties Solanum augalų dalys naudojamos farmacijos ir maisto pramonėje kaip funkcionalūs maisto produktai ar maisto papildai. Šių tyrimų tikslas įvertinti genotipo ir sunokimo tarpsnio kinetikos dėsningumus kiauliauogių (Solanum sp.) vaisių pirminių ir antrinių metabolitų bei mineralinių elementų kaupimuisi, vaisių antioksidaciniam potencialui. Šiame disertaciniame darbe pirmą kartą aprašomi rezultatai, kurie atskleidžia kaip kinta kiauliauogių vaisių fitocheminė sudėtis priklausomai nuo sunokimo tarpsnio ir genotipo. Literatūros duomenimis, pasaulyje kiauliauogių vaisiai tyrinėti tik fragmentiškai, aprašomi tyrimai daugiausia atlikti tik su pilnai sunokusiais vaisiais. Mūsų darbe nustatyti ir pateikti koreliaciniais ryšiais grįsti dėsningumai, kaip sunokimo tarpsnis ir genotipas įtakoja kiauliauogių vaisių cheminę sudėtį ir kaip plačiai galima juos panaudoti maisto ir farmacijos pramonėje. Pateikti rezultatai gali padėti pagrindą tolesniems tyrimams, suteikti vertingos informacijos apie fitocheminės sudėties pokyčius vaisiams nokstant, parinkti tinkamiausią derliaus nuėmimo laiką.

Society’s attitudes towards nature’s values and the need for their natural benefits are changing. This requires a transdisciplinary approach that explores three key areas of sustainability: i) social, ii) ecological, and iii) economic. This thesis aims to identify, locate and analyse the importance, distribution, conservation status and economic values of green infrastructure and ecosystem services for human well-being in Lithuania. Results first show the linkages between green infrastructure and ecosystem services and their benefits are not understood by society (e.g. peatlands were not shown as being important for society). However, the ES benefits they provided were deemed as the most important (i.e. water purification, flood control, nutrient cycling, etc). Second, the results of gap analysis the peatland conservation status showed that their protection need to be strengthened to meet international sustainability goals. Third, an analysis of seven ES indicators (i.e. drainage maintenance, rewetting, water retention, wood production, and three types of carbon sequestration) show that forest peatlands have suffered significant loss (~-€296 million/yr) under tradition forest management that tries to increase their wood production. However, the result show that rewetting drained forest peatlands can increase the values of ES (~€157 million/yr). This thesis provides methods towards reducing barriers for policy makers, planners, and mangers of multifunctional forest landscapes.

The aim of this diploma paper it is to provide recommendations to the "YouTube" influencers in Georgia and Lithuania and to the brands that target those markets, based on the theoretical analysis, survey and qualitative analysis of the "YouTube" influencers. The paper consists of three main parts: theoretical, empirical and recommendations parts. The first part looks into the literature related to the influencer marketing, it‘s methods of use, the benefits that it can deliver to the brands and the effect of it towards the audience. The second part is devoted to the empirical research: a qualitative analysis of one macro influencer in the makeup industry, one Lithuanian influencer with the biggest number of followers in the country within the industry, and one Georgian influencer with the largest number of subscribers in the country within the industry. In the second chapter, there are also presented the comparisons of their work to each other and the conclusions. The third part focuses on highlighting the problematic aspects of the field of "YouTube" Influencer marketing in Georgia and in Lithuania and providing practical recommendations to the brands and the influencers.

Pastebėtina, kad tėvų įpročiai, pomėgiai turi sąsajų su vaikų mokykliniais pasiekimais, susidomėjimu skirtingomis mokymosi sritimis, įsitraukimu į mokymosi procesą. Todėl aktualu apžvelgti, koks (ne) įsitraukimo lygis turi įtaką bei kaip tai gali formuoti mokinių požiūrį į mokymąsi. Kiek tėvų požiūris, komunikacija su ugdymo įstaiga, pedagogais gali sustiprinti bei visapusiškai prisidėti prie mokymosi proceso palaikymo, mokinių skatinimo siekti aukštesnių tikslų. Tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą yra reikšmingas, kaip asmenų, kurie artimiausi vaikui, yra už jį atsakingi. Tyrimo problematiką lemia suformuluoti probleminiai klausimai: kaip sėkmingai tėvai gali įsitraukti (būti įtraukiami) į vaikų ugdymą ir ar aktyvus tėvų įsitraukimas prisideda prie mokinių mokymosi pasiekimų. Tyrimo tikslas – nustatyti, kaip tėvų įsitraukimas į vaikų ugdymą susijęs su mokinių mokymosi pasiekimais. Tikslui pasiekti iškelti tyrimo uždaviniai: atskleisti tėvų įsitraukimo į vaikų ugdymą esmę, identifikuoti veiksnius, darančius įtaką tėvų įsitraukimui į vaikų ugdymą, įvertinti tėvų įsitraukimo į vaikų ugdymą sąsajas su mokinių mokymosi pasiekimais. Tyrimui atlikti naudojami mokslinės literatūros analizės ir vienos mokyklos, Rokiškio r. X gimnazijos atvejo analizės, atliekant pusiau struktūruotą interviu su mokytojais ir tėvų anketinę analizę, metodai. Atliktame tyrime tėvų įsitraukimo į vaiko ugdymą mokykloje, namuose, tėvų įtraukimą į vaiko ugdymą mokykloje, o taip pat bendro tėvų įsitraukimo į vaiko ugdymą sąsajų su vaikų pasiekimams nustatyta nebuvo. Geriausi tėvų įsitraukimo į ugdymo procesą skatinimo būdai yra bendrų renginių organizavimas, tėvų švietimas, mokytojų ir tėvų tarpusavio ryšio palaikymas ir tėvų motyvavimas. Mokytojų nuomone, būtent įsitraukimas formuoja glaudesnius mokyklos ir tėvų santykius, pagrįstus bendravimu ir bendradarbiavimu, o taip pat kuria palankią psichologinę atmosferą mokykloje ir šiltus santykius. Tėvai turi būti iniciatyvūs, aktyvūs ugdymo proceso dalyviai, teikiantys pasiūlymus ir padedantys mokytojui.

Socialinę riziką patiriančios šeimos yra pažeidžiamos, joms reikalinga profesionali ir kompetetinga pagalba, kurią teikia socialiniai darbuotojai. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama vaiko teisų apsaugos reforma, priimami nauji teisės aktai, kurie įtvirtina naujus darbo su šeima metodus ir pagalbos šeimai būdus. Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimas iš esmės pakeitė darbą su šeimomis, socialinių paslaugų įstaigose šalia socialinių darbuotojų, kurie dirbo su šeimomis atsirado atvejo vadybininkų pareigybės. Šeimos iš socialinės rizikos šeimų virto į „atvejus“. Nepaisant pasikeitimų, šeimos, kurios turi problemų ir kurioms reikalinga pagalba, niekur nedingo. Darbo objektas – socialinę riziką patiriančių šeimų patirtys. Darbo tikslas – atskleisti socialinę riziką patiriančių šeimų patirtis vertinant socialinio darbuotojo pagalbą. Darbo uždaviniai: atskleisti šeimos sampratą ir socialinę riziką patiriančių šeimų atsiradimo priežastis; apibūdinti socialinio darbo su šeima ypatumus; apibūdinti socialinę riziką patiriančioms šeimoms teikiamas socialines paslaugas Kalvarijos savivaldybėje; atskleisti socialinio darbuotojo teikiamų paslaugų vertinimą per šeimų gaunančių socialinę pagalbą patirtis. Pirmoje darbo dalyje atskleidžiama šeimos samprata ir funkcijos, šeimų patiriančių socialinę riziką atsiradimo priežastys ir patirtys. Antroje darbo dalyje atskleidžiami socialinio darbo su šeima aspektai, atvejo vadybos svarba, socialinio darbuotojo funkcijos ir vaidmuo teikiant pagalbą šeimai, taip pat apžvelgiamos socialinės paslaugos ir pagalba šeimai Kalvarijos savivaldybėje. Trečioje darbo dalyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, socialinę riziką patiriančių šeimų patirtys ir išgyvenimai bei socialinio darbuotojo pagalbos vertinimas. Tyrimui atlikti pasirinkta kokybinio tyrimo metodologija, atliktas pusiau struktūrizuotas interviu. Tyrime dalyvavo 5 šeimų, kuriose lankosi socialinis darbuotojas atstovai. Tyrimo duomenys atskleidė, kad socialinę riziką patiriančiose šeimose, gausu socialinių problemų tokių kaip: alkoholio vartojimas, smurtavimas, vaikų elgesio mokykloje problemos, nedarbas, pinigų stoka. Šeimų nariai yra užaugę nesaugioje, smurtinėje ar asocialioje aplinkoje, vaikystėje išgyvenę neigiamas patirtis, pasižymi žemu išsilavinimu ir menka saviverte. Socialinio darbuotojo pagalbą vertina teigiamai, tačiau nenori lankytis socialinių paslaugų centre. Socialinio darbuotojo lankymasis šeimoje suprantamas kaip savaime suprantamas dalykas, nes socialinių problemų turi ne tik pačios socialinę riziką patiriančios šeimos, bet ir artima jų aplinka. Planuoja gyventi geriau, išspręsti šeimoje esančias problemas, nurodo, kad socialinis darbuotojas užtikrina visą reikiamą pagalbą.

Efektyvi bei tinkamai suderinta komunikacija yra svarbi kiekvienos organizacijos veiklai. Globalioje organizacijos veikloje komunikacijos procesai apima organizacijos struktūrą ir organizacijos valdymo organus bei juos sujungia į vieną visumą. Komunikacija organizacijoje lemia organizacijos atliekamų veiksmų rezultatą ir poziciją globalioje konkurencinėje aplinkoje. Svarbu suprasti, kad organizacijos komunikacija yra nuosekliai vykdomas procesas, padedantis užtikrinti gerą organizacijos poziciją rinkoje bei kurti ir palaikyti jos įvaizdį. Taigi, nuoseklus ir laipsniškas komunikacijos vykdymas yra svarbus tinkamų sprendimų priėmimo procesui, planų įgyvendinimui bei idėjų realizavimui. Komunikacijos vystymas organizacijoje bei ryšio tarp vidinės ir išorinės komunikacijos įvertinimas padeda organizacijai prisitaikyti prie aplinkos ir kurti aiškų vaidmenį konkurencinėje aplinkoje. Vidinės ir išorinės komunikacijos funkcijų integracija reiškia labiau organizacinį požiūrį į organizacijos struktūrą, komandą, vertybes, stiprybes bei organizacijos atsakomybę organizacijos narių bei visuomenės atžvilgiu. Taigi, dviejų organizacijos komunikacijos, organizacijos elgsenos ir tikslų suderinimas yra stipraus organizacijos ryšio tarp organizacijos narių ir organizacijos verslo veiklos užtikrinimas. Tyrimui pasirinktas AB „Telia Lietuva“ vidinės ir išorinės komunikacijos derinimo atvejis, gerai atspindintis efektyvų vidinės ir išorinės komunikacijos suderinamumą. Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti kaip sėkmingai derinti vidinę ir išorinę komunikaciją vykstant svarbiems pokyčiams organizacijoje. Darbo objektas - AB „Telia Lietuva“ vidinė ir išorinė komunikacija. Darbo tikslas - Išanalizavus AB „Telia Lietuva“ vidinės ir išorinės komunikaciją įvertinti jos suderinamumą. Siekiant baigiamojo magistro darbo tikslo, išsikelti šie darbo uždaviniai: apžvelgti komunikacijos sampratą ir jos funkcijų svarbą organizacijų kultūroje, analizuojant komunikacijos poveikį organizacijų valdyme, pristatyti vidinės ir išorinės komunikacijos derinimo poveikį organizacijai vykdant svarbius organizacinius pokyčius, atlikti AB „Telia Lietuva“ komunikacijos analizę organizacijos naudojamuose socialiniuose tinkluose, atlikti internetinių naujienų portalų (Delfi.lt ir VŽ.lt) turinio analizę, kuriuose pristatoma AB „Telia Lietuva“ bendrovės veikla, analizuojant antrinius šaltinius išsiaiškinti, kaip buvo vykdoma AB „Telia Lietuva“ vidinė komunikacija susijungimo metu. Darbe naudotas turinio analizės metodas, kurio metu buvo analizuojami tiriamos organizacijos įrašai socialinių tinklų paskyrose bei naujienų portalų turinio analizė, kurios metu nustatyta kaip tiriamą organizaciją pristato šalies naujienų portalai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad AB „Telia Lietuva“ organizacijos susijungimas buvo vykdomas nuosekliai, nepriimant skubotų sprendimų, atsižvelgiant į organizacijos narių ir vartotojų interesus bei priimant abi puses tenkinančius sprendimus. Vidinės komunikacijos metu susijungimo pradžioje organizacija parodė atsakingą požiūrį darbuotojų atžvilgiu ir daug dėmesio skyrė komunikacijai su darbuotojais, jų informavimui ir klausimų bei kylančių problemų sprendimui. Taip pat išsiaiškinta, kad AB „Telia Lietuva“ pademonstravo kaip reikia sėkmingai komunikuoti pokyčius derinant vidinės ir išorinės komunikacijos principus bei nuosekliai vykdyti komunikaciją siekiant užsibrėžto tikslo. Vidinės ir išorinės komunikacijos derinimas prasideda nuo pasiruošimo ir idėjų sudėliojimo ką ir kaip norima pasiekti. Tai vyksta trimis etapais: vadovų susitarimas, bendrovės darbuotojų informavimas ir paruošimas pokyčiams ir galiausiai pokyčių pristatymas vartotojams ir auditorijoms.

Darbe tyrinėti sakytiniu būdu ir populiarių leidinėlių pavidalu plintantys sapnų aiškinimai, teiginiai apie sapnų pildymąsi ir individualūs pasakojimai apie sapnus. Analizuoti sapnai, kurių vaizdai suprantami perkeltine prasme ir reikalauja aiškinimo. Išsikeltas tikslas – remiantis archyviniais, paskelbtais spaudoje ir autorės surinktais duomenimis ištirti tekstų apie sapnus savitumus bei atskleisti žmonių požiūrį į sapnus ir jų interpretavimą. Buvo nustatyta, kad sapnų aiškinimai priskirtini tikėjimų kategorijai. Sapno vaizdas su konkrečiomis reikšmėmis siejamas analogijos, priešpriešos, tapatumo, žodžių panašumo principais. Žmonės išskiria konkrečius regėtus objektus iš viso sapno ir juos aiškina: 1) atpažįsta tam tikroje kultūros aplinkoje pripažintus sapnų vaizdus, kuriems yra priskirti konkretūs mitiniai įprasminimai, 2) regėtus vaizdus susieja su kokiu nors numatomu arba jau buvusiu įvykiu remdamiesi intuicija ir / ar asmeniniu patyrimu. Sapnų aiškinimuose ir pasakojimuose apie sapnus nusakomas sapno vaizdas ir jo reikšmė. Tarp aiškinimo ir pasakojimo dalių egzistuoja „ženklo – įvykio / numanomo įvykio“ ryšys. Susapnuotas reginys nesukelia tam tikros pasekmės, bet žmogų apie ją informuoja. Požiūris į sapnus nevienodas. Dalis žmonių juos vertina racionalistiškai, o dalis tiki prognozine galia. Kai kurie sapnai paveikia sapnuotoją: jis siekia išvengti negatyvaus įvykio ir atidžiau kontroliuoja savo poelgius, laukia pozityvių permainų ar skuba įsitikinti sapne regėtų žmonių gerove. Pastaraisiais dešimtmečiais sapnai pasakojami ir interpretuojami ne tik pažintiniais, bet ir žaidybiniais tikslais.

Tyrimo tikslas – įvertinti dėl priklausomybės nuo alkoholio Minesotos programoje besigydančių asmenų psichologinės gerovės kitimą gydymo laikotarpiu ir nustatyti sociodemografinių ir su alkoholio vartojimu susijusių charakteristikų bei dvasingumo reikšmę psichologinės gerovės kitimui. Tyrime dalyvavo 26 respondentai, kurie yra priklausomi nuo alkoholio bei gydosi Minesotos programoje – 7 moterys bei 19 vyrų. Amžiaus vidurkis 40,73 metai. Šiame tyrime buvo naudojamas psichologinės gerovės klausimynas (Scale of psychological well-being, C. Ryff), su alkoholio vartojimu susijusios charakteristikos bei Kasdienės dvasinės patirties skalė (The Daily Spiritual Experence Scale, DSES). Gauti rezultatai atskleidė, jog priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programos laikotarpiu padidėjo tiriamųjų gyvenimo tikslai, asmeninis augimas bei dvasingumas. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp dvasingumo ir gyvenimo tikslų, teigiamų santykių su kitais, savęs priėmimu bei aplinkos valdymu. Taip pat gydymosi nuo priklausomybės alkoholiu Minesotos programos laikotarpiu gyvenimo tikslų padidėjimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaikų neturėjimas, padidėjusį aplinkos valdymą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaikų neturėjimas, padidėjusį asmeninį tobulėjimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaikų neturėjimas, padidėjusį autonomiškumą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė, padidėjusį savęs priėmimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė. Taip pat buvo gauta, jog nuo priklausomybės alkoholiui besigydantys Minesotos programoje dvasingesni asmenys turi didesnius gyvenimo tikslus, teigiamus santykius su kitais, labiau priima save bei geriau valdo savo aplinką. Priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programos laikotarpiu gyvenimo tikslai labiau padidėjo vyrams, teigiami santykiai su kitais labiau padidėjo aukštąjį išsilavinimą turintiems tiriamiesiems, autonomiškumas padidėjo nevedusiems tiriamiesiems, respondentams su ilgesnio probleminio alkoholio vartojimo trukme padidėjo aplinkos valdymas, savęs priėmimas, gyvenimo tikslai. Taip pat gauti rezultatai parodė, jog Minesotos programoje priklausomybę nuo alkoholio besigydančios moterys yra autonomiškesnės už vyrus, tiriamieji kurie dėl alkoholio vartojimo nėra praradę darbo labiau save priima, geriau valdo savo aplinką bei turi aukštesnius gyvenimo tikslus, lyginant su tais, kurie dėl alkoholio vartojimo yra praradę darbą. Negana to, tiriamiesiems kuriems dėl alkoholio vartojimo nebuvo nutrūkę santykiai su artimaisiais turi geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais kuriems dėl alkoholio vartojimo santykiai su artimaisiais buvo nutrūkę. Taip pat respondentai kuriems sveikata dėl alkoholio vartojimo pablogėjusi nebuvo labiau linkę į asmeninį tobulėjimą bei turi geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais, kuriems dėl alkoholio vartojimo sveikata buvo pablogėjusi. Respondentai kuriems yra nutrūkę santykiai su artimaisiais yra dvasingesni lyginant su tais priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje besigydančiais tiriamaisiais, kuriems santykiai su artimaisiais netrūkę nebuvo. Taip pat besigydantys priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje tiriamieji turintys vaikų yra dvasingesni lyginant su tais, kurie vaikų neturi.

Šeima – mūsų visuomenės rūpestis ir viltis. Tai viena pastoviausių, patikimiausių ir veiksmingiausių vaikų ugdymo, dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo ir išsaugojimo, vertybių internalizavimo veiksnys.Tai jau nustatė šie mokslininkai: V. Aramavičiūtė, (2005); Z. Bajoriūnas, (1997); B. Bitinas, (1994); L. Jovaiša, (1995); J. V. Uzdila, (1993); K. Miškinis, (2003); L. Rupšienė, (2001). Šeima atlieka didelį vaidmenį vaiko socializacijos procese. Šiuolaikinio gyvenimo modernizaciją iš esmės pakeičia susiformavusią vyresniosios ir jaunesniosios kartos etinę tradiciją, kai bręstanti asmenybė iš artimiausios mikroaplinkos išmoksta įvairių socialinių vaidmenų, įgyja patirties ir įsitvirtina visuomenėje. Pasak V. Aramavičiūtės, šis laikotarpis – dvasinės negalios, dvasinio nuosmukio, šeimos pokyčių ir auklėjimo krizė (Aramavičiūtė, 2005:9). Vykstant permainoms įvairiose gyvenimo srityse, visuomenėje vyksta vertybių transformacija ir su tuo susijusių pažiūrų, gyvenimo stiliaus, elgesio pokyčiai.Nėra abejonės, kad asmens patirtis, vertybės priklauso nuo vertybių internalizacijos laipsnio ir pobūdžio. Vertybių internalizacija sudėtingas procesas, apimantis vertybių įprasminimą, jų išgyvenimą ir asmens konkrečius veiksmus. Vykstant minėtiems procesams, vertybės virsta asmens vidiniu turiniu, determinuojančiu jo elgesį ir veiklą. Todėl atkreipiame dėmesį į šeimą, kur vertybių internalizacija vyksta individui perimant vertybes iš artimiausios socialinės aplinkos. Nuo to ir priklauso žmogaus dvasinė kaita. Todėl ypač aktualu gilintis į minėtus vidinius procesus, tiesiogiai lemiančius asmens įsitikinimus, nuostatas, vertybių internalizaciją.

Darbo tikslas – Wiki technologijos panaudojimo galimybės elektroninių dokumentų valdymui ir saugojimui. Analitinėje dalyje buvo apžvelgti siūlomi problemos sprendimo budai: dokumentų valdymo sistemos ir internetinių programų sistemos. Sistemų įvertinimui buvo atlikta apklausa. Nustatyta, kad dokumentų valdymo sistemos tinka stambioms įmonėms, apdorojančioms didelius dokumentų kiekius bei reikalaujančioms sudėtingo dokumentų valdymo, o internetinės sistemos - smulkiam verslui. Pasiūlytas universalus problemos sprendimas, kuris tinka ir stambioms, ir smulkioms įmonėms - wiki technologija. Atlikta wiki technologijos galimybių ir wiki programinės įrangos analizės. Projektinėje dalyje suprojektuota siūloma wiki sistema. Eksperimentinėje dalyje aprašytas bandomosios wiki sistemos diegimo procesas bei vartotojų atsiliepimai.