Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/84083
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Aplinkos inžinerija / Environmental engineering (T004)
Author(s): Lubytė, Jadvyga;Antanaitis, Antanas;Gasiūnas, Valerijus
Title: Nuotekų dumblo gyvsidabrio kaupimuisi dirvožemyje ir augaluose
Other Title: Impact of sewage sludge on mercury accumulation in soil and plants
Is part of: Vandens ūkio inžinerija. , Nr. 36(56)( 2010)
Extent: p. 5-13
Date: 2010
Keywords: Augalai;Bioakumuliacijos koeficientas;Dirvožemis;Gyvsidabris;Nuotekų dumblas;Bioaccumulation coefficient;Mercury;Plants;Sewage sludge;Soil
Abstract: Straipsnyje pateikiami tyrimų duomenys apie gyvsidabrio (Hg) koncentraciją Lietuvos nuotekų valyklų dumble ir dirvožemiuose, taip pat apie nuotekų dumblo įtaką šio elemento susikaupimui dirvožemyje ir augaluose nuotekų dumblu tręštuose plotuose. Nustatyta, kad vidutinė gyvsidabrio koncentracija nuotekų dumble azoto rūgšties ištraukoje yra 750±640 ug kg"1, ir 86,4 % tirtų mėginių sausojoje medžiagoje šio elemento buvo ne daugiau kaip 1000 ug kg"1. Foninis gyvsidabrio kiekis 0-20 cm sluoksnyje priklausė nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties ir rūgštingumo (pH). Mažiau Hg yra smėlio bei priesmėlio(15±l 1 ir 31±10 [igkg'1), daugiau-priemolio bei molio dirvožemiuose (42±15 ir 58±21 u,g kg"1). Dumblu tręštuose plotuose gyvsidabrio koncentracija smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose padidėjo daugiausia iki 3 kartų. Didžiausia koncentracija siekė 50 Įig kg"1, tačiau buvo ne didesnė negu foninė priemolio dirvožemiams. Tirtuose augaluose gyvsidabrio koncentracija įvairuoja nuo 1,1 iki 26,3 ugkg1 ir priklauso nuo augalų rūšies. Grūduose Hg susikaupia 2,0-3,0 kartus mažiau negu šiauduose. Pagal bioakumuliacijos koeficiento, parodančio, kiek papildomai Hg paima augalas padidėjus šio elemento koncentracijai dirvožemyje, skaičiavimus nustatyta, kad įgrūdus patenka nuo 3 iki 30, o į Šiaudus - nuo 4 iki 86 % su dumblu į dirvožemį patekusio Hg. Kukurūzai paėmė 18-25 % papildomai patekusio Hg, o daugiametėse žolėse jo koncentracija nepadidėjo, nors dirvožemyje Hg kiekis padidėjo apie 2,7 karto. Dumblu tręštuose plotuose nei dirvožemyje, nei augaluose Hg koncentracija buvo ne didesnė už reglamentuojamą norminiais dokumentais
The article presents research data on mercury (Hg) concentration in the sludge of Lithuanian sewage treatment plants and soils, as well as on the influence of sewage sludge on the accumulation of this element in soil and plants in the areas fertilized with sewage sludge. It was established that the average mercury concentration in sewage sludge was 750±640 ug kg-' in nitric acid extract and in 86.4 percent of dry matter in the investigated samples this element did no exceed 1000 ug kg"1. The background amount of mercury in the layer of 0-20 cm depended on the granulometric composition and acidity (pH) of soil. A lesser amount of Hg (I5±ll and3I±10 ug kg1) was discovered in sandy or sandy loam soils and a larger amount (42±15 ir58±21 ug kg"1) was found in loamy and clay soils. In sludge fertilized areas mercury concentration in sand and loam soils increase 3 times at the maximum. The highest concentration was 50 ug kg"1, however, it did not exceed the background concentration for loam soils. In the investigated plants mercury concentration varied from 1.1 to 26.3 ug kg"1 and depended on the type of plants. In grain Hg accumulation is 2.0-3.0 times lower than in straw. According to the calculations of bioaccumulation coefficient, which shows the amount of Hg that a plant takes additionally when this element's concentration in soil increases, it was established that grain accumulates 3 to 30 and straw - 4 to 86 percent of Hg that passed to soil together with sludge. Maize accumulated 18-25 percent of additionally passed Hg and in perennial grasses its concentration did not increase though in soil Hg amount increased for about 2.7 times. Hg concentration did not exceed the permissible one neither in soil nor in plants in sludge fertilized areas
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/84083
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml8.57 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

32
checked on Dec 11, 2019

Download(s)

6
checked on Dec 11, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.