Options
Vyraujančių rūšių medžių transpiracijos sezoniniai intensyvumo ypatumai ir juos sąlygojantys meteorologiniai veiksniai
Date Issued |
---|
2019 |
Transpiraciją vadinamas procesas, kurio metu vanduo juda iš dirvožemio į augalo šaknis, ir per balaną pasiekia lapus, o, kaitinant saulei, vanduo virsta garais, ir jie išgaruoja per tūkstančius mažų žiotelių (Plant Physiological, 1998). Šis vandens judėjimo ciklas saugo augalus nuo perkaitimo. Vandens ir anglies ciklai yra glaudžiai tarpusavyje susiję dėl dujų ir vandens apykaitos per žioteles, kurie glaudžiai siejasi su aplinkos veiksniais pirmiausiai su dirvožemio ir oro drėgme bei temperatūra (Moren et al., 2001). Transpiracija yra vienas svarbiausių augalo funkcionavimui reikalingų procesų. Per žioteles vyksta dujų mainai, į ląsteles patenka fotosintezei reikalingas CO 2, o išskiriamas O2 ir transpiruojamas H2O. Trumpalaikės sausros sumažina medžio lapų ir augaų žiotelinį laidumą (Plant Physiologicl, 1998). Vandens naudojimo efektyvumas gali būti naudojamas kaip streso indikatorius brandiems medynamas. Taip pat buvo sužinota, kad vandens naudojimo efektyvumas medžiuose didėja dėl streso. Ilgalaikiai vandens efektyvumo tyrimai eglei ir pušiai parodė didėjimą, kuris aiškinamas ne tik padidėjusia CO 2 concentracija (Keenan et al. 2013; Penuelas et al., 2011; Wullschleger et al., 1995), bet ir sustiprintu rūšių prisitaikymu, susidūrus su stresoriais, didinant vandens naudojimo efektyvumą (Plant Physiological, 1998).[...]