Options
Vietinių alksnių (Alnus sp.) rūšių tarprūšinė hibridizacija Lietuvoje
Tamošaitis, Sigitas | Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Miškų institutas | LT | ||
Jurkšienė, Girmantė | Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutas | LT | ||
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutas | LT | LT |
Date Issued |
---|
2019 |
Natural hybrids between the alders (genus Alnus) were observed in the broadleaved forests of Lithuania. In order to find out the distribution of hybrids in Lithuania and phenological differences between species, a phenological and taxonomic evaluation was carried out in naturally regenerated stands. The aim of this work was to evaluate phenological and morphological traits of black alder (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.), grey alder (Alnus incana (L.) Moench.) and their hybrids. Temporary study plots of 0.05 ha were set up in mixed stands of both species. Forest stands were investigated in 4 forest districts, covering territory from West to South–East Lithuania. The alder leaves for the study were collected in late summer from juvenile alder in temporary plots. Collected 5–10 leaves from all selected trees. The following traits were used to identify the hybrids at the growth sites: bark color and texture, leaf shape, number of veins, and pubescence on the main veins. For leaf morphological studies were selected 12 main leaf characteristics that separate different alder species. 8 parameters of leaves have been set with WinFolia 2016 Leaf analyzer, 4 values were calculated, and leaf pubescence was determined by microscope. Leaf morphological traits and phenology were analyzed by PC–ORD and SAS programs. After the initial identification of alders by morphological traits, 5 traits were selected which fit best for separation of pure species and hybrids. Phenology of bud flushing did not show significant differences between the hybrids and the parental species, however, a considerable number of hybrid trees were found to be later in growth start than both grey alder and black alder. Hybrids represented an average of 7.0% of the total number of trees per plot.
Natūralūs hibridai tarp alksnių (Alnus gentis) buvo tirti Lietuvos lapuočių miškuose. Tam, kad ištirti hibridų paplitimą ir fenologinius bei taksonominius skirtumus tarp šių rūšių, fenologiniai ir taksonominiai tyrimai buvo atlikti natūraliai augančiuose Lietuvos medynuose. Šio darbo tikslas buvo nustatyti juodalksnio (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.) ir baltalksnio (Alnus incana (L.) Moench.) bei jų hibridų fenologines ir morfologines savybes. Keturiose girininkijose, skirtingose Lietuvos vietose, buvo išskirti 0,05 ha pločio laikini bareliai mišrių medynų jaunuolynuose, kur auga abi alksnių rūšys. Taip pat kontrolei paimti baltalksnio ir juodalksnio lapai iš grynų alksnynų. Tyrimui alksnių lapai laikinuose bareliuose buvo renkami vėlyvą vasarą. Surinkta po 5–10 lapų nuo pasirinktų medžių. Hibridų identifikavimui tyrimų bareliuose naudoti tokie pagrindiniai požymiai: žievės spalva ir tekstūra, lapo forma, gyslų porų skaičius ir lapo pagrindinės gyslos plaukuotumas. Lapų taksonominiams tyrimams pasirinkta 12 morfologinių lapų požymių atskiriančių alksnių rūšis. Aštuoni lapų parametrai nustatyti su WinFolia 2016 Leaf analyser programa, 4 parametrai apskaičiuoti ir lapų plaukuotumas nustatytas mikroskopu. Lapų morfologiniai požymių ir fenologiniams tyrimams išanalizuoti naudotos PC–ORD ir SAS programos. Tyrimo metu išskirti 5 pagrindiniai požymiai, atskiriantys alksnių rūšis nuo hibridų. Pumpurų skleidimosi fenologija tarp hibridų ir tėvinių rūšių statistiškai nesiskyrė, vis dėlto nemažas skaičius hibridinių medžių buvo vėlyvesnės fenologinės formos nei juodalksniai ir baltalksniai. Hibridai sudarė vidutiniškai 7% bendro medžių skaičiaus viename tyrimų barelyje.