School as a community for social inclusion : strategies for inclusion

Abstract

Pastaraisiais metais Lietuvos visuomenė ir institucijos patiria pokyčių, kurie galėtų būti aiškinami ne tik kaip keičiantys pačią Lietuvos valstybę, bet taip pat ir globaliu mastu. Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę įvyko daug reikšmingų struktūrinių, ekonominių, socialinių bei politinių pokyčių. Valstybė gali vadintis laisva ir demokratine tik tada, kai ji sėkmingai remia ir palaiko demokratinio valdymo taisykles visuomenėje. Taigi besikeičianti socialinė sistema ir naujų tradicijų kūrimasis reikalauja tam tikro laiko bei pastangų. Pasak I. Zaleskienės (2011, p. 74), valstybė turėtų išplėsti „teigiamus“ pasirinkimus ir paramą kiekvienam individui, užtikrinant, kad nebūtų pažeistas lygių galimybių principas. Kita vertus, individas turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už savo gyvenimą, pasirinkdamas individualų gyvenimo stilių bei kurdamas pilietišką visuomenę. Tačiau šiandien dar galima pastebėti demokratinių tradicijų stoką Lietuvos mokyklose, šeimose, bendruomenėse, darbo vietose ir t. t.[...]

In recent years, the Lithuanian society and social institutions have been experiencing changes that could be explained not only by the necessity to transform the Lithuanian state but also by taking into consideration globalization. After the re-establishment of independence, Lithuania experienced significant structural, economical, social, political changes. The state can be free and democratic only if it succeeds to maintain the society that adheres to the rules of democracy. In this paper, we examine the research question: What educational strategies promote the creation of a cohesive community at the school level? We use both quantitative and qualitative research methods. Case study action research (quantitative and qualitative) analysis was conducted in order to develop the study that is referred to in this paper; however, only the results from the qualitative case study action research analysis were used for this paper