VDU mokslininkų tyrimas: Lietuvos mokyklos karantino egzaminą išlaikė

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktoje apklausoje Lietuvos mokyklų vadovai pandemijos sąlygomis pademonstravo didelį mokyklų savarankiškumą ir gebėjimą greitai reaguoti į kylančius iššūkius. Didžiausio palaikymo vadovai sulaukė iš mokyklų bendruomenių ir kolegų direktorių, o karantino sąlygos atvėrė naujas galimybes bendradarbiavime su tėvais. Didžiausiu iššūkiu tapo mokinių įsitraukimas į ugdymo procesą ir grįžtamasis ryšys bei mokymosi pasiekimų vertinimas.

VDU Švietimo akademijos mokslininkai gegužės mėnesį atliko ugdymo įstaigų tvarkymosi su pandemijos iššūkiais tyrimą, kuriame buvo apklausta 17 profesinių mokyklų vadovų ir 388 bendrojo ugdymo mokyklų direktoriai, vadovaujantys gimnazijoms, progimnazijoms, pagrindinėms, pradinėms ir kitoms mokykloms. Mokslo metų pradžioje Lietuvoje buvo 71 profesinio mokymo įstaiga ir 1056 bendrojo ugdymo mokyklos.

„Tyrimas rodo, kad mokytojų profesionalumas išlieka pagrindiniu nuotolinio mokymo(si) įgyvendinimo veiksniu, tačiau ne mažiau svarbus yra mokyklų vadovų palaikymas. Mokyklų vadovai atliko svarbų koordinavimo vaidmenį įvesdami naujus ugdomojo darbo metodus, palaikydami pokyčio procesus ir kartu su mokytojais ieškodami sprendimų iš susidariusių komplikuotų situacijų“, – rezultatus komentuoja viena iš tyrimo autorių, VDU Švietimo akademijos vicekanclerė, profesorė Lina Kaminskienė.

Nuotolinio mokymo iššūkiai – komunikacija su moksleiviais ir pasiekimų vertinimas

Beveik visi apklausos dalyviai (97,8 proc.) tvirtino, jog pirmąsias dvi karantino savaites jie organizavo mokymą nuotoliniu būdu. Du trečdaliai apklaustų direktorių teigė, kad šiuo laikotarpiu jie suteikė paramą mokytojams, kiek mažiau nei pusė (48,8 proc.) – kad pagelbėjo moksleiviams, negalintiems naudotis informacinių ryšių technologijomis. Apie trečdalis vadovų sakė, jog bendravo su tėvais ir globėjais.

Paklausti apie mokyklų veiklas, kurioms skirta daugiausiai dėmesio gegužę, vadovai vis dar akcentavo nuotolinio mokymo organizavimą (77,7 proc.) ir paramą mokytojams (48,8 proc.), tačiau jau daugiau dėmesio skyrė ir bendravimui su tėvais ir globėjais (51,5 proc.).

81,6 proc. apklaustų direktorių sakėsi surengę trumpus mokytojams skirtus nuotolinius mokymus apie įvairių internetinių priemonių ir platformų naudojimą. Du trečdaliai mokyklų vadovų teigė, kad buvo patikrintos mokytojų techninės galimybės dirbti namuose, jiems buvo nuolat teikiama techninė pagalba. Apie pusė apklaustųjų pažymėjo, jog mokytojai patys pasirinko tinkamus ugdymo metodus ir bendradarbiavimo būdus (53,4 proc.), o dalykų mokytojai susiderino dėl vieningų ugdymo metodų ir būdų (52 proc.). Mažiau nei pusė direktorių sakė parengę instrukcijas mokytojams apie internetinių priemonių naudojimą (45,6 proc.) ir bendrąsias didaktines gaires (41,1 proc.).

Pasak mokyklų vadovų, dauguma mokytojų karantino metu dažniausiai taikė kombinuotą mokymo būdą: medžiagą keliant į platformą ir reguliariai mokant internetu (77,1 proc.). Tarp didžiausių nuotolinio mokymo iššūkių apklaustieji dažniausiai įvardijo moksleivių pasiekimų įvertinimą (54,7 proc.) ir komunikaciją su moksleiviais (55,7 proc.).

Didžiausias palaikymas – iš bendruomenių

Mokytojų darbą direktoriai stebėjo dažniausiai kas savaitę organizuojamose vaizdo konferencijose, kuriose jie planuoja ir vertina mokytojų veiklą (81,4 proc.), daugelis taip pat teigė bandantys reguliariai spręsti mokytojams iškilusias problemas (77,7 proc.).

Vertindami Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pagalbą pandemijos metu, apklaustieji mokyklų vadovai buvo gana pozityvūs – daugiau nei pusė jų sutiko, jog ministerija parengė naudingas nuotolinio mokymo organizavimo gaires (54,4 proc.) ir tinkamai reaguoja į mokyklų poreikius krizės metu (50 proc.). Apie 40 procentų jų sakėsi reguliariai bendradarbiaujantys su švietimo ministerija, Nacionaline švietimo agentūra ir kitomis valstybinėmis įstaigomis. Nemažą pagalbą vieni kitiems teikė mokyklų vadovai (53 proc.).

„Tačiau didžiausio palaikymo karantino sąlygomis vadovai sulaukė iš savo bendruomenių, mokytojų – tokių buvo net 94 proc. Tai rodo, kad sutelktumo reikalaujančiose situacijose Lietuvos mokyklose išryškėjo pasidalytosios lyderystės bruožai“, – pažymi prof. L. Kaminskienė.

VDU mokslininkai mokyklų vadovų apklausą vykdė gegužės 6–26 dienomis. Iš viso apklausoje dalyvavo 408 mokyklų vadovai. Didžioji dalis (63,5 proc.) apklaustųjų atstovavo mokykloms miestuose. Dalyvių darbo patirtis labai įvairi – nuo 3 iki 47 metų. Identiškas tyrimas vykdytas Slovėnijoje, bendradarbiaujant su Liublijanos universitetu. Šiuo metu palyginamojo tyrimo duomenys yra analizuojami ir bus viešinami artimiausiu metu.

Apklausą atliko VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto mokslininkai: prof. Lina Kaminskienė, prof. Genutė Gedvilienė ir prof. Vidmantas Tūtlys.