Tarptautiškiausias universitetas Lietuvoje VDU: galimybės studentams

Ar žinojote, kad Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vis daugiau užsienio studentų mokosi lietuvių kalbą? O bet kurios specialybės studentai gali rinktis mokytis užsienio kalbą iš daugiau nei 30 siūlomų?

VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė pasakoja, kuo kalbų mokėjimas ir daugiakultūrė aplinka svarbūs ne tik susipažįstant su kitų šalių pasiekimais, inovacijomis, bet ir populiarinant lietuvių kalbą, kultūrą bei mokslo pasiekimus.

Nuo anglų iki farsi

„Atvirumas kalboms ir kultūroms, bendradarbiavimas su užsienio partneriais, studentų ir dėstytojų mainų programos reiškia, kad universitete plėtojamas tarptautiškumas ir rūpinamasi mokslo pažanga.  Užsienio studentai ir personalas sudaro apie 20 proc. VDU bendruomenės, o apie 25 proc. studijų programų dėstoma anglų kalba“, –   pasakoja doc. dr. V. Bijeikienė.

Ji pabrėžia, kad kalbant apie tarptautiškumą aukštajame moksle, skiriami du segmentai: tarptautiškumas namie (tarptautinės aplinkos sukūrimas universitete) ir tarptautinis akademinis judumas (studentų bei dėstytojų mainai, studijos ir praktika užsienyje tarptautinės vasaros mokyklos).

„Pagal „Erasmus+” ir dvišalių  mainų programas dalinėms studijoms bei dalyvauti trumpalaikiuose kursuose galima išvykti į daugiau nei 700 universitetų, esančių 78 pasaulio šalyse; šia galimybe kasmet pasinaudoja per 200 VDU studentų. Studentai gali atlikti ir 1–6 mėn. trukmės praktiką viso pasaulio įmonėse ir organizacijose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistinėse mokyklėlėse užsienyje. Šiuo tikslu į užsienį kasmet išvyksta daugiau kaip 160 VDU studentų ir absolventų“, – vardija skaičius pašnekovė.

„Vienas pagrindinių VDU tarptautiškumo plėtojimo komponentų yra galimybė studentams, dėstytojams ir neakademiniam personalui išmokti užsienio kalbų arba pradėti jų mokytis. Artes liberales studijų modelio dėka esame sukūrę palankias sąlygas studentams mokytis kalbų, nepriklausomai nuo jų studijų programų. Pagal mūsų universiteto studijų modelį užsienio kalbos yra dalis privalomų ir pasirenkamų kreditų visose pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose. Studentai gali rinktis iš 30 pasiūlytų kalbų“, –  pasakoja docentė.

Ji sako, kad be dažniausiai Europoje pasirenkamų kalbų, tokių kaip prancūzų, ispanų, vokiečių, siūlomos ir rečiau dėstymui pasirenkamos kalbos. Jei tik susidaro norinčiųjų grupės, auditorijose skamba farsi, senoji ir naujoji hebrajų, kartvelų kalbos. Visai neseniai pradėta dėstyti ir ukrainiečių kalba.

„Visų kalbų neišmoksime, tačiau jei studentiškame amžiuje bus sukurtas tam tikras kalbų mokymosi pamatas, ateityje mokytis kurios nors kitos užsienio kalbos bus gerokai lengviau. Pavyzdžiui, anglų kalba VDU yra privaloma kompetencija visiems studentams. Kartu ši kalba yra durys į kitų kalbų mokymąsi, nes ja galima remtis, kai mokaisi germanų, romanų, kadangi šios kalbos turi tam tikrų panašumų. Jeigu išmoksite, tarkime, vokiečių kalbą, tai ateityje bus paprasčiau mokytis norvegų ar švedų kalbas“,  – pasakoja prorektorė.

Kalba kaip vartai į kultūrų pažinimą ir didesnį atlyginimą

„Jau seniai kalbininkai ir antropologai yra nustatę kalbinio reliatyvumo teoriją. Tai reiškia, kad kalba daro įtaką mūsų mąstymui, pasaulėžiūrai, pasaulio suvokimui,  – sako doc. dr. V. Bijeikienė. – Vadinasi, tik anglų kalbos nepakanka kuriant įtraukią, daugiakalbę, daugiakultūrę aplinką. Kalbos mokėjimas yra ne tik komunikacinė galimybė, ši kompetencija leidžia pajausti kitus žmones, suprasti, kaip kultūra atsiskleidžia per kalbą“.

VDU komunikacijos prorektorė pastebi: nors pasaulis vis globalėja, persipina kultūros, mes patys tampame daugiakultūriai, tačiau nepaisant to, kultūriniai skirtumai, kurie itin siejasi su mūsų gimtosiomis kalbomis, visgi egzistuoja.

Doc. dr. V. Bijeikienė pateikia duomenis, kaip kalbų mokėjimas suteikia ir pragmatinių privalumų: „Kitų kalbų, ne tik anglų, mokėjimas, padidina tikimybę gauti geresnę darbo vietą, didesnį atlyginimą; Lietuvoje tai yra maždaug15–20 procentų.“

VDU prorektorė sako, kad kalbų mokymasis taip pat lavina žmogaus kūrybiškumą, galimybę išreikšti save. „Lingvistų įrodyta, kad kalbų mokėjimas ir aktyvus jų vartojimas gerina kognityvinius gebėjimus visą gyvenimą, nuo ankstyvos vaikystės iki gilios senatvės, taip pat padeda išvengti demencijos. Be to, daugiakalbiai moksleiviai įveikia įvairias užduotis lengviau nei vienakalbiai“, – vardija privalumus pašnekovė.

Ir nors populiarus įsitikinimas, kad labai gerai išmokti kalbą galima tik vaikystėje, tačiau doc. dr. V. Bijeikienė teigia, jog šį mitą reikėtų paneigti.

„Kalbos pradėti mokytis ir išmokti galima bet kuriame amžiuje, tiesiog vaikystėje tai daryti lengviau, nes tada įgyti gebėjimai reikšmingai pasitarnauja mokantis kalbų ir sulaukus brandos. O studentiškas amžius kalbų mokymuisi yra labai palankus“,  –  aiškina prorektorė.

Užsieniečiai lietuvių kalbą renkasi vis dažniau

Kalbėdama apie tarptautiškumą VDU, doc. dr. V. Bijeikienė pabrėžia, jog kalbų mokymasis ir vartojimas – tik vienas tarptautiškumo komponentų.

„Mums labai svarbu sukurti įtraukią bendravimo ir studijų aplinką, kuri leistų studentams iš įvairių kalbinių ir kultūrinių aplinkų sėkmingai įsilieti į studijų procesą. Juk mūsų universitete mokosi studentai iš maždaug 80 šalių, jie atsiveža savo kultūrinį pamatą. Todėl vienas iš svarbiausių mūsų uždavinių – sukurti palankias sąlygas studentams atpažinti ir perimti VDU studijų kultūrą“, – teigia prorektorė.

Ji sako, kad šį tikslą pasiekti padeda puikiai veikiančios mentorių, VDU ambasadorių, įvairios įvadinės programos, kurios leidžia studentams susipažinti ne tik su visa universiteto infrastruktūra, aplinka, bet ir su studijų modeliu.

„Mums labai svarbu užsienio studentus įtraukti į bendras veiklas su studentais lietuviais. Turime daug įvairių kalbų ir kultūrų klubų, taigi jie drauge organizuoja įvairius renginius, prisigalvoja užsiėmimų“, –  apie universiteto bendruomenės kūrimo realijas pasakoja doc. dr. V. Bijeikienė.

Siekiant įtraukumo, sudarytos galimybės Lietuvos ir užsienio studentams kartu studijuoti grupėse. Studijos vyksta ir anglų, ir lietuvių kalbomis, tad nemažai užsieniečių išmoksta kalbėti lietuviškai.

„Lietuvių kalba nėra privaloma, tačiau labai rekomenduojama. Džiaugiamės, jog vis daugiau užsieniečių ją mokosi, dalis studijas tęsia jau lietuviškai“, –  tvirtina prorektorė.

Kalbėdama apie sąveiką su išore, pašnekovė džiaugiasi, kad į VDU studijų procesą įsitraukia ir tarptautinis verslas. Paskaitas skaito lektoriai iš įvairių, Kaune esančių tarptautinių įmonių, dalijasi informacija apie reikalingas kompetencijas, kviečia studentus atlikti praktiką.

„Įsiminė gražus bendradarbiavimo su valstybės institucijomis pavyzdys: kuomet Lietuvą pasiekė nelegalios migracijos banga iš Baltarusijos, VDU tarptautiniai studentai, kalbantys įvairiomis Artimųjų Rytų kalbomis, tapo vertėjais“, –   nesenus įvykius pateikia doc. dr. V. Bijeikienė.

Daugiakultūrė terpė palanki mažųjų kalbų išlikimui

VDU prorektorė pastebi, kad šiuolaikiniame globaliame pasaulyje neišvengiama kalbų ir kultūrų sąveika bei maišymasis.

„Mums, kaip ir kitoms mažoms tautoms, tai gali reikšti visai nepageidaujamą rezultatą – vienodėjimą. Todėl puikiai suprantame, jog studijos anglų kalba dar nėra joks tarptautiškumas. Norime, kad studentai suprastų, jog anglų kalba yra tik komunikacinis įrankis, jokiu būdu negalintis pakeisti mūsų gimtosios kalbos. Norime, kad lietuvių kalba pasaulyje būtų žinoma, matoma, vartojama moksle ir akademinėje terpėje“, – teigia doc. dr. V. Bijeikienė.

Ir sako, kad būtent studijos daugiakalbėje aplinkoje leidžia suprasti, kad daugiakultūriškumas, daugiakalbystė yra turtas, kurį turime puoselėti: „Ugdydami studentus siekiame darnaus daugiakultūriškumo, norime, kad jie išeitų į pasaulį suprasdami ir savo gimtosios, ir kitų kalbų bei kultūrų svarbą ir vertę“.

Doc. dr. V. Bijeikienė mano, kad tokia kryptimi turėtų veikti ir visa valstybės politika: „Kalbant iš universiteto, kaip vieno iš veikėjų nacionalinėje aplinkoje, perspektyvos, mums svarbu, kad visas aukštasis mokslas būtų kuo plačiau atveriamas tarptautiškumui.“

VDU prorektorės teigimu, dėstytojų, tyrėjų ir jaunųjų talentų iš užsienio pritraukimas ir palankių sąlygų jiems sukūrimas turėtų būti vienas iš valstybės prioritetų: „Tai, ką jau daro universitetai, turėtų daryti ir valstybė – kreipti daugiau dėmesio į tarptautiškumo plėtojimą.

Turime pozicionuoti Lietuvą kaip kokybiško aukštojo mokslo šalį, pritraukdami tiek studentus, tiek tyrėjus. Lietuvoje dar neišnaudojame aukštojo mokslo potencialo, o Lietuvai, kaip mažai šaliai, tai yra ypač svarbu.“

Tarptautiškumas universitete – sėkmė gyvenime

Doc. dr. V. Bijeikienė sako, kad tarptautiškumas universitete išugdo tam tikras, aktualias studentų kompetencijas:

„Pirma – lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie įvairių situacijų, suvokti kitoniškumą plačiąja prasme –  ne tik kaip kalbinį ar kultūrinį kitoniškumą, bet kaip jautrumą sugebėti išklausyti, suprasti kitokią nuomonę, kitokį mąstymą. Tai ir gebėjimas save pateikti lanksčiau, diplomatiškiau.“

Antra – studijos daugiakultūrėje aplinkoje suformuoja gebėjimus burti, telkti žmones, veikti komandoje.

„Kai esi pratęs dirbti įvairiuose projektuose su įvairiais žmonėmis, gebėsi lanksčiau, geriau ir kūrybiškiau atlikti įvairias užduotis, kurti inovacijas darbo aplinkoje. Atvirumas, gebėjimas pajusti skirtybes ir jas išnaudoti yra labai svarbios kompetencijos šiuolaikiniame pasaulyje“, –  teigia VDU prorektorė.

Naujienų portalo Delfi.lt straipsnis