VDU – konferencija „Romanų kalbų tekstų vertimo akiračiai”
Šių metų gegužės 5 d. Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedra kartu su Masaryko universiteto Menų fakulteto Kalbotyros ir baltų kalbų katedra (Čekija) ir Valstybiniu rytų kalbų ir kultūrų institutu (INALCO, Prancūzija) organizuoja nuotolinę tarptautinę mokslinę konferenciją „Romanų kalbų tekstų vertimo akiračiai“, kuri atvers naujus vertimo raštu horizontus, atskleis dabartinius vertimo mokslo ir praktikos pasiekimus.
Vertimo moksle ir kritikoje dažnai minima, kad vertimas yra pati svetingiausia ir kultūriškai atviriausia žmonijos veikla, kuria siekiama suprasti kitos kultūros atstovus ir išreikšti tai, ką jie norėjo pasakyti. Svarstant apie vertimą nederėtų pamiršti ir tai, ką mums primena ispanų filosofas José Ortega y Gassetas: „Kiekviena kalba yra skirtinga ištarų ir tylų lygtis. Kiekviena tauta nutyli vienus dalykus, kad galėtų išsakyti kitus. Kitaip viską pasakyti yra neįmanoma. Štai kodėl versti yra nepaprastai sunku: vertimo kalba mėginame išsakyti tai, ką originalo kalba linksta nutylėti. Kita vertus, nujaučiame, kad vertimas gali būti nuostabus užsiėmimas: jis atskleidžia abipuses paslaptis, kurias tautos ir epochos pasilaiko sau ir kurios lemia jų susiskaidymą ir priešiškumą. Trumpai drūtai: vertimas drąsiai atskleidžia žmonijos vienovę, nes, kaip sakė Goethe, „tik visi žmonės sudaro žmoniją, tik visos jėgos kartu yra pasaulis“ (2012).
Visos žmonijos biblioteką kuriantys vertimai, jų kūrimo procesas ir rezultatas, teoriniai ir praktiniai vertimo sprendimai, naujausios teorinės vertimo įžvalgos, dalykinių ir meninių tekstų vertimo iššūkiai ir raida yra šios tarptautinės mokslinės konferencijos temos. Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio vertimo tyrėjai, vertimo kritikai ir praktikai, patirtimi dalinsis universitetų ir ES institucijų (ES Tarybos Lietuvių kalbos vertimo skyriaus, ES Teisingumo Teismo Daugiakalbystės direktorato Lietuvių kalbos teisinių vertimų skyriaus, Europos Parlamento Generalinio vertimo raštu direktorato Lietuvių kalbos skyriaus) vadovai, vertėjai, teisininkai lingvistai, kalbininkai ir vertimo mokslo atstovai.
Tarptautinė mokslinė konferencija „Romanų kalbų tekstų vertimo akiračiai“ vyks nuotoliniu būdu, per MS Teams platformą. Maloniai kviečiame registruotis į konferenciją iki gegužės 4 d., 15 val.
Tarptautinės studijos ir stažuotės būsimiems prancūzų kalbos vertėjams
2016 metais įkūrus VDU Frankofonijos šalių centrą, suintensyvėjo bendradarbiavimas su prancūzų kalba kalbančių šalių universitetais, tarptautinėmis organizacijomis ir ES institucijomis. Naujos mokslo, studijų, profesinio tobulėjimo ir kultūrinio bendradarbiavimo perspektyvos atsivėrė nuo 2020 metų pradžios, kai Frankofonijos šalių centro iniciatyva Vytauto Didžiojo universitetas tapo tarptautinės Frankofoniškųjų universitetų agentūros (Agence universitaire de la Francophonie – AUF) nariu. Atsirado kur kas daugiau tarptautinio bendradarbiavimo galimybių visiems universiteto bendruomenės nariams. Žinoma, su viena sąlyga – mokėti prancūzų kalbą.
Į Frankofoniškųjų universitetų agentūros (AUF) kvietimą dalyvauti tarptautinėse mokslo ir studijų veiklose pirmiausia atsiliepė VDU „Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros“ bakalauro studijų programos studentai, studijuojantys vertimą ir norintys tapti profesionaliais meninių, dalykinių tekstų vertėjais ir redaktoriais. Apie šių specialistų stygių Lietuvoje pastaruoju metu išties nemažai kalbėta: apie vertėjų trūkumą ne kartą yra kalbėję ir rašę šalies leidyklų, ES institucijų Lietuvių kalbos skyrių vadovai ir vertėjai, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga. Profesionaliai parengti vertėjai raštu gali ne tik versti ES teisės aktus, kitus dokumentus, bet ir prisidėti prie frankofoniškųjų šalių literatūros ir kultūros sklaidos šalyje. Kaip niekada aktuali tampa literatūros kritiko Vytauto Kubiliaus per steigiamąjį Vertėjų centro susirinkimą 2003 metais pasakyta mintis, kad lemiamą įtaką lietuvių mąstysenai ir literatūrinės raiškos galimybėms padarė ne originalios, o verstinės knygos. Tai rodo, kokia svarbi yra vertimo veikla ir jos kokybė.
Vertimo raštu studijas vykdo ne tik VDU Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros studijų programos, bet ir Frankofoniškųjų universitetų agentūros (AUF) Vidurio ir Rytų Europos padalinys, 2020 ir 2021 metais kvietęs dalyvauti nuotolinėse vertimo raštu studijose „Europa Plus“, skirtose AUF tinklo universitetų žurnalistikos, komunikacijos, vertimo ir filologijos studijų studentams, labai gerai mokantiems prancūzų kalbą. Beveik pusmetį trunkančių nuotolinių vertimo raštu studijų tikslas – gimtosios šalies spaudos tekstų vertimas į prancūzų kalbą, šalies ir ES aktualijų per vertimą pristatymas kitų šalių studentams ir prancūzų kalbos kompetencijų tobulinimas dalyvaujant tarptautinės studentų grupės veiklose, kurioms vadovauja vertimo srities specialistai, gimtakalbiai frankofonai.
„Tai puiki galimybė pažinti vertėjo profesiją iš arčiau. Galėjau geriau suprasti, kiek daug darbo reikia įdėti į galutinį vertimo variantą“, – patirtimi dalinasi Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros IV kurso studentė Karolina Vingytė, šios vasaros pabaigoje sėkmingai baigusi AUF organizuotas vertimo raštu studijas kartu su kitais studentais iš 21 šalies: Albanijos, Armėnijos, Bulgarijos, Gruzijos, Vengrijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Turkijos ir kitų šalių. Studentė prisipažįsta: „Daug skaičiau prancūzų spaudos straipsnių, kad galėčiau tinkamai vartoti prancūzų kalbos frazes, atkartoti rašymo stilių versdama lietuviškus tekstus į prancūzų kalbą. Vertėjas, kaip ne kartą teko įsitikinti, verčia ne vien tekstą iš vienos kalbos į kitą, bet ir kultūras. Vienos šalies žmonės gali suprasti tuos pačius dalykus visai kitaip nei kitos šalies žmonės, nes jų patirtis yra skirtinga, todėl verčiant svarbu tinkamai ir suprantamai perteikti reikšmę kitai kultūrai. Vertėjui reikia ne tik mokėti kalbą, bet pasiruošti visapusiškai, nuolat plėsti savo žinias apie kitas kultūras, visuomenės gyvenimo aktualijas. Dėl šių priežasčių vertimas mane žavi, ir AUF vertimo praktika dar kartą įrodė, kad savo ateitį mielai norėčiau sieti su vertėjo profesija“, – teigia studentė.
Karolina Vingytė
K. Vingytė yra vienintelė studentė iš Lietuvos, 2021 metais dalyvavusi Frankofoniškųjų universitetų agentūros organizuotose vertimo raštu studijose. Ji džiaugiasi, kad ši vertimo praktika „pirmiausia paskatino daugiau domėtis publicistika ir tuo, kas vyksta mūsų šalyje, o tada – plėsti akiratį apie kitų, svetimų šalių gyvenimą. Išvertę pasirinktus visiems aktualius straipsnius, juos komentuodavome, perpasakodavome plačiau kitiems grupės nariams. Laukdavau šių susitikimų, nes visi puikiai pasiruošdavo ir būdavo įdomu klausytis, kas vyksta kitose šalyse, kuo gyvena jų žmonės. Visos vertimo studijos vyko prancūzų kalba, todėl labai patobulinau prancūzų kalbą,“ – pasakoja K. Vingytė.
Vertimas yra išties plati ir svetinga veiklos sritis, apimanti, kaip rašė Yves Gambier, „įvairios geometrijos“ objektus: meninius, publicistinius, mokslinius, administracinius tekstus, įvairių prekių aprašymus, etiketes ir kt. Dėl dabartinės vertimo objektų įvairovės, vertėjai dažniausiai specializuojasi ir renkasi versti vienos srities tekstus. Tai ne kartą yra minėję ES institucijų (Europos Parlemento, ES Teisingumo Teismo) vertėjai, vedę praktinius administracinių tekstų vertimo seminarus prancūzų filologams. Vertėjų praktikų seminarai ir, apskritai, vertimo studijos Vytauto Didžiojo universitete paskatino ne vieną studentą dalyvauti įvairiose vertimo veiklose ir teikti savo kandidatūrą stažuotis ES institucijų Generalinio vertimo raštu direktorato Lietuvių kalbos skyriuose. Kaip tik šiais metais Europos Parlamento skelbtą vertimo raštu stažuotės konkursą laimėjo šiemet Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros studijų programą baigusi absolventė Deimantė Gudzinskaitė. Pusmetį truksianti stažuotė atvers naujas automatizuoto vertimo galimybes, suteiks naujų kompetencijų ir leis pažinti Liuksemburgą.
„Studijuodama paskutiniame kurse ir dalyvaudama Europos Parlamento vertėjų seminare išgirdau apie galimybę stažuotis Europos Parlamente Briuselyje arba Liuksemburge. Stažuotės sąlygos mane sužavėjo, o ir galimybė pasirodė tikrai išskirtinė. Stažuotė tokioje svarbioje Europos institucijoje gali tapti rimtu pamatu karjeroje. Taigi, ilgai negalvojau ir, atėjus paraiškų teikimo metui, užpildžiau visus reikalingus dokumentus ir kandidatavau į stažuotę Europos Parlamente, Lietuvių kalbos skyriuje, Liuksemburge. Net netikėjau, kad laimėsiu, bet man pavyko. Džiaugiuosi šia galimybe ir tikiu, kad stažuotė Europos Parlamente man padės dar geriau pažinti ne tik vertimo praktiką, bet ir save pačią,“ – pasakoja D. Gudzinskaitė, jau netrukus, nuo spalio 1 dienos pradėsianti stažuotis Europos Parlamente.
Deimantė Gudzinskaitė
Deimantė neslepia, kad vertimas nebuvo jos svajonė stojant į VDU. „Prisipažinsiu, kad vertimo mokslą iki studijų pradžios vertinau pagal visuomenėje sklandančius stereotipus, jog vertėjai dažniausiai dirba biuruose, kad tai gana nykus roboto darbas. Visa tai buvo klaidinga informacija. Kai pradėjome mokytis meninio vertimo subtilybių, buvau sužavėta. Man labai patiko tai, kad versdamas meninio pobūdžio tekstą, vertėjas gali derinti kūrybą ir mokslą. Tai reiškia, kad jis turi tinkamai atskleisti originalaus teksto autoriaus idėją, bet taip pat pateikti ir savo interpretaciją. Supratau, kad vertimo mokslas man yra įdomus ir versdama galiu jaustis jaukiai,“ – prisipažįsta VDU absolventė.
Išties, kiekvienas kitaip ateina į vertimo mokslą ar praktiką, tik visų svarbiausia – mėgti pasirinktą profesinę veiklą. Kad ir kurio stiliaus ar žanro tekstus tektų versti vertėjui, vis tiek teks klaidžioti tarpkultūrinės komunikacijos keliais ir parsivesti svetimą į savo namus…
Rinktis svetingiausio iš visų mokslų – vertimo mokslo, praktines veiklas vėl siūlo Frankofoniškųjų universitetų agentūra (AUF) ir kviečia agentūrai priklausančio Vytauto Didžiojo universiteto žurnalistikos, komunikacijos, vertimo ir filologijos studijų studentus, kalbančius prancūzų kalba, teikti paraiškas nuotoliniu būdu studijuoti vertimo praktinį kursą.
Informaciją apie būtinus pateikti dokumentus rasite šiuo adresu. Dokumentus reikia pateikti iki 2021 m. spalio 4 d., 24 val.
Aurelija Leonavičienė, VDU Frankofonijos šalių centro vadovė
Europos Sąjungos institucijų vertėjų seminarų ciklas VDU studentams
Lapkričio 18 dieną vyko trečiasis Europos Sąjungos institucijų teisinės kalbos tekstų vertimo iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą seminaras. Tai trečiasis dalykinės teisės kalbos tekstų vertimo seminarų ciklo renginys VDU Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros studijų programos vyresniųjų kursų studentams. Seminarą nuotoliniu būdu vedė Europos Parlamento Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos skyriaus vertėjas Algirdas Venckus.
Praėjusią savaitę, lapkričio 11 dieną prancūzų kalbą, kultūrą ir vertimą raštu studijuojantys studentai dalyvavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Daugiakalbystės direktorato Lietuvių kalbos teisinių vertimų skyriaus teisininkės lingvistės Natalijos Tocickienės vertimo seminare, kuriame patyrusi vertėja analizavo studentų verstus tekstus, kartu su jais diskutavo konkrečiais teisinio teksto vertimo klausimais. Antrąjį seminarą, lapkričio 13 dieną taip pat vedė ES Teisingumo Teismo, to paties Lietuvių kalbos teisinių vertimų skyriaus teisininkė lingvistė Jolita Vanglovskaja. Atvykusi iš Liuksemburgo, profesionali vertėja aptarė teisinių tekstų vertimo specifiką, kartu su studentais analizavo jų vertimus, supažindino su teisinės informacijos paieškos galimybėmis verčiant teisės srities tekstus.
„Šie seminarai yra labai prasmingi vertimo studijų procese, nes jie sujungia tris svarbiausias studijų proceso grandis: mokslinius tyrimus, studijas ir studijuojamo dalyko praktiką“ – teigia Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros studijų programos vadovė, Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros vedėja prof. Aurelija Leonavičienė, atliekanti ES Teisingumo Teismo verstinių tekstų mokslinius tyrimus ir nagrinėjanti lietuvių verstinės administracinės kalbos pokyčius per paskutiniuosius trisdešimt metų. Glaudų VDU mokslininkų ir praktikų bendradarbiavimą rodo ir prof. Aurelijos Leonavičienės šių metų spalio mėnesį vykęs vizitas į ES Teisingumo Teismo Daugiakalbystės direktorato Lietuvių kalbos teisinių vertimų skyrių, kurio teisininkams lingvistams ji skaitė paskaitą „Lietuvių teisės kalbos vertimų tyrimai ir jų rezultatai“, dalinosi mokslinėmis įžvalgomis apie teisinių tekstų vertimą, kalbėjo apie mokslininkų ir praktikų bendradarbiavimo galimybes.
Pasak A. Leonavičienės, atkūrus Lietuvos valstybę 1990 metais reikėjo naujų teisės aktų, kodeksų, tarptautinių sutarčių ir kt. valstybei reikalingų administracinės kalbos dokumentų, kurie vienas po kito buvo rengiami valstybine lietuvių kalba. Tai neabejotinai davė didelį postūmį administracinės kalbos raidai. Prie šio proceso prisidėjo administracinės kalbos tekstų vertėjai, ypač Europos Komisijos, Europos Parlamento Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos skyriai, ES Teisingumo Teismo Daugiakalbystės direktorato, Lietuvių kalbos teisinių vertimų skyriaus ir kiti mažesni ES institucijų vertėjų raštu skyriai. Gausiai rengiami originalūs ir verstiniai dokumentai spartino administracinės lietuvių kalbos standartizacijos procesą, kalbos priemonių konkurenciją, tad per trisdešimt metų administracinis lietuvių kalbos stilius sutvirtėjo, išryškėjo būdingiausios stiliaus ir atskirų jo žanrų ypatybės. Didelė dalis administracinės lietuvių kalbos vertimų yra paskelbti EUR-Lex dokumentų duomenų bazėje, kuri gali būti laikoma reprezentatyvios apimties daugiakalbiu tekstynu, teikiančiu objektyvios informacijos apie verstinę lietuvių administracinę kalbą.
Išskirtinai frankofoniška institucija galima laikyti ES Teisingumo Teismą, kuriame vyrauja prancūzų kalba, tad šios institucijos Daugiakalbystės direktorato Lietuvių kalbos teisinių vertimų skyriaus vadovės p. Marijos Anciuvienės ir VDU vertimo srities mokslininkės VDU prof. Aurelijos Leonavičienės pradėtas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, taip pat ir nuo 2016 metų tęsiamas bendradarbiavimas su Europos Parlamento Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos skyriumi, kuriam vadovauja p. Nerijus Prekevičius, neabejotinai bus naudingas ne tik vertimą iš prancūzų kalbos, bet ir iš vokiečių, anglų, italų kalbų studijuojantiems užsienio filologijų studentams ir leis jiems geriau susipažinti su praktine vertimo veikla.
Paskaitoje – patarimai, kaip tapti ES Teisingumo Teismo vertėju
Šiuolaikinė Europa neįsivaizduojama be vertimo, nes, kaip rašė Umberto Eco, „Europos kalba – vertimas“. Viena iš plačiausių vertimo rūšių – vertimas raštu – apima ne tik meninių, bet ir dalykinių tekstų vertimą. Pastarųjų tekstų vertėjų poreikis Europos Sąjungos institucijose didėja, todėl VDU užsienio filologijos studijų programose skiriamas didelis dėmesys vertimui raštu, vertėjų metodologinėms ir praktinėms kompetencijoms ugdyti.
Kuo įdomi teisininko lingvisto veikla ir kaip tapti ES Teisingumo Teismo ar kitos ES institucijos vertėju? Apie tai VDU akademinei bendruomenei papasakos iš Liuksemburgo atvykusi ES Teisingumo Teismo Daugiakalbystės generalinio direktorato Teisinio vertimo raštu skyriaus teisininkė, lingvistė Jolita Vanglovskaja.
Vieša paskaita „Daugiakalbystė Europos Sajungos Teisingumo Teisme“, kurią organizuoja VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedra, vyks balandžio 17 d., trečiadienį, 13.15–14.45 val., VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinsko g. 23, 102 aud.).
Maloniai kviečiame visus, kuriems įdomi vertėjo profesija.
VDU – vertimo apie artilerijos meną pristatymas
Gruodžio 19 d., trečiadienį, 16 val. VDU Mažojoje salėje vyks Užsienio kalbų instituto lektoriaus Sigito Lūžio verstos knygos apie artilerijos meną pristatymas. Po 368 metų pirmą kartą prabilo lietuviškai didžio mokslininko Kazimiero Semenavičiaus pasaulinio garso veikalas „Didysis artilerijos menas“ („Artis magnae artilleriae pars prima“).
Veikalas „Didysis artilerijos menas“ daugiau nei du šimtmečius Europoje buvo naudojamas kaip pagrindinis artilerijos vadovėlis. Iki pat XVIII a. pabaigos neatsirado kito karo menui skirto veikalo, kuris jį pralenktų. Net ir XIX a., pasikeitus karybos taktikai, šis veikalas liko klasikiniu darbu, su kuriuo stengėsi susipažinti tiek mokslo, tiek kariuomenės atstovai. K. Semenavičius pirmasis surinko ir apibendrino visas žinias apie raketas, išpopuliarino kieto kuro (parako) reaktyvinį variklį, su visais brėžiniais pateikė nuosekliojo jungimo daugiapakopės raketos principą, kuris vėliau, jį ištobulinus, atvėrė kelius į kosmosą.
Lotyniškai parašyta knyga išspausdinta 1650 metais Amsterdame. Jau kitais, 1651, metais šis veikalas išverstas į prancūzų kalbą, darbą atlikto Pierre Noizet. Po 25 metų, 1676, veikalas išleistas vokiečių kalba, jį išvertė Thomas Leonhard Beeren. 1729 m. George Shelvocke iš prancūzų kalbos, t. y. iš prancūziško leidimo veikalą išvertė į anglų k. Nuo originalo pasirodymo prabėgus daugiau nei 300 metų, 1963 m. „Didįjį artilerijos meną“ Rudolf Niemiec iš lotynų kalbos išverstė į lenkų kalbą. 1971 metais veikalo trečios knygos skyrius „Apie raketas“ Adolfas Ivaškevičius išvertė į rusų kalbą. Pagaliau turime didžiulę 700 puslapių knygą su originalo faksimilėmis ir lietuviškai. Ją iš lotyniško originalo išvertė VDU lotynistas Sigitas Lūžys ir šiais jubiliejiniais Lietuvos valstybei ir Lietuvos kariuomenei metais išleido Krašto apsaugos ministerija.
Šiandien prabilęs lietuviškai K. Semenavičiaus veikalas neabejotinai sudomins ne tik karybos istorikus ir profesionalus, bet ir chemikus, fizikus, geometrus, medikus, nekalbant jau apie filologus ir Antikos tyrinėtojus. „Didysis artilerijos menas“ – iliustratyvus enciklopedinis įvairių sričių žinynas, savo turiniu ir raiška yra modernus ne tik XVII, bet ir XXI amžiui.
