Šeimos ir senėjimo politika

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Dalyko metu susipažįstama su šeimos ir senėjimo politikos samprata teorinėje ir istorinės raidos perspektyvoje, šeimos politikos tipais, jų modifikacijomis visuomenės raidos ir gerovės valstybių kontekste, šeimos politikos poveikiu šeimos elgsenai, gimstamumui, struktūrai. Analizuojama kultūrinių ir struktūrinių šiuolaikinės visuomenės pokyčių įtaka šeimos institutui ir šeimos politikai. Aptariamos šeimos funkcijos bei valstybės intervencijos į jas. Susipažįstama su paramos jaunoms šeimoms ir pagyvenusiems/seniems žmonėms politikos formavimo bei įgyvendinimo patirtimis.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The aim of this course is to analyze the concepts of family and ageing policies in theoretical and historical perspective; to introduce with typologies of family policy, its modifications in the course of modernization and welfare states; impact of family policy on families composition, childbearing and matrimonial behaviour. The state of family in contemporary society is analyzed and the challenges posed to the family and family policy is discussed. During the course students will carry out individual and group projects in the field of family policy and will acquire the knowledge on the development and implementation of family policy initiatives.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Išklausę Gyventojai ir visuomenės modernizacija ir Gimstamumas ir šeima dalykus

Dalyko studijų rezultatai

1. Įvardinti bazines šeimos ir senėjimo politikos sąvokas ir teorines perspektyvas.
2. Įvardinti ir analizuoti paramos šeimai ir senėjimo politikos konceptualiuosius pagrindus, plėtros tendencijas Lietuvoje ir Europos šalyse, tipų įvairovę.
3. Suprasti, identifikuoti, vertinti ir prognozuoti šeimos ir gyventojų senėjimo problemas šiuolaikinėse visuomenėse ir valstybės vaidmenį sprendžiant jas socialinėmis, šeimos ir senėjimo politikos priemonėmis.
4. Apibūdinti ir žinoti pagrindines šeimos ir senėjimo politikos monitoringines, palyginamąsias tarptautines duomenų bazes, jų informacijos pateikimo specifiką, privalumus ir trūkumus, Lietuvos ir Europos sąjungos lygmens šeimos bei senėjimo politikos dokumentus, vertinti antrinės informacijos kokybės problemas.
5. Įvardinti pagrindines šeimos ir visuomenės senėjimo demografines, socialines ir ekonomines problemas, problemų sprendimo pagrindinius būdus, paramos šeimai ir gyventojų senėjimo politikos plėtros tendencijas išsivysčiusiose šalyse, Europos Sąjungoje bei suprasti Rytų ir Vidurio Europos specifiką.
6. Suprasti paramos šeimai ir visuomenės senėjimo politikos funkcijas šiuolaikinėje visuomenėje, žinoti šeimos raidos ir visuomenės senėjimo stebėsenos informacinius šaltinius, būti susipažinus su šeimos ir senėjimo politikos vertinimo metodikomis, mokėti konstruoti politikos konceptualiuosius pagrindus ir priemonių komplektus.
7. Gali profesionaliai interpretuoti informaciją ir tyrimų apie šeimos ir senėjimo politiką rezultatus, sisteminti mokslinę ir įvairaus lygmens praktinę informaciją ir ją kvalifikuotai pateikti.

Dalyko turinys

1. Įvadinės žinios apie šeimos ir visuomenės senėjimo (ageing) politiką: sąvokos ir pagrindinės teorinės perspektyvos.
2. Informaciniai ištekliai apie šeimos ir visuomenės senėjimo politikas, duomenų bazės, jų specifikos ir patikimumas.
3.Šeimos ir visuomenės senėjimo politikos plėtros istorinė perspektyva.
4. Kultūriniai ir struktūriniai šiuolaikinės visuomenės pokyčiai, šeimos institutas ir šeimos politika.
5. Šeimos demografinė raida, funkcijos ir šeimos bei visuomenės senėjimo politika.
6. Šeimos politikos tipų įvairovė ir tipologizacija.
7. Gerovės valstybių šeimos ir senėjimo politikos modeliai.
8. Šeimos ir visuomenės senėjimo politikos tipų modifikacijos ir tipologizacijos kriterijų įvairovė.
9. Šeimos ir visuomenės senėjimo politikos plėtra Lietuvoje, Rytų ir Vidurio Europoje ir kitose Europos šalyse.
10. Šeimos politikos modifikacijos Lietuvoje, Rytų ir Vidurio Europoje ir kitose Europos šalyse.
11. Pronatalizmo idėjos Lietuvos ir kitų šalių šeimos politikoje.
12. Tarptautinių institucijų vaidmuo šeimos ir senėjimo politikos modernizacijoje.
13. Šeimos politikos priemonių sistema, prioritetai, prioritetų kaita šeimos transformacijų ir socialinio, ekonominio konteksto kaitoje.
14. Šeimos ir darbo derinimo problemų sprendimas pasitelkiant šeimos politikos priemones.
15. Šeimos ir visuomenės senėjimo politikos „gerųjų praktikų“ vertinimas.
16. Šeimos politikos priemonių efekto vertinimas.
17. Visuomenės senėjimo politikos kryptys, prioritetai demografinio senėjimo perspektyvoje.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos (P) 30 val.
Seminarai (S) 15 val.
Darbas grupėse 15 val.
Savarankiškas darbas 100 val.
Iš viso 160 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 25 proc., namų darbas – 15 proc., dalyvavimas paskaitose ir seminaruose – 10 proc., egzaminas – 50 proc. kaupiamojo balo.

Literatūra

1. 2013 V.Stankūnienė, A.Maslauskaitė, M.Baublytė. Ar Lietuvos šeimos bus gausesnės? LSTC
2. 2013 Thévenon, O. and A. Solaz (2013), “Labour Market Effects of Parental Leave Policies in OECD Countries”, OECD Social, Employment and Migration Working Papers, No. 141 OECD Publishing.
3. 2004 Gauthier A.H. The State and Family: A Comaprative Anglysis of Family Policies in Industrialized Countries Oxford: Clarendon Press
4. 2011 Thevenon, O. Family Policies in OECD Countries: A Comparative Analysis, Population and Development Review 37(1): 57-87. Population and Development Review
5. 2010 Thevenon O. Fertility in OECD countries: An assessment of macro-level trends and policy responses. Repro. WP 2: Macro perspective on fertility trends and institutional context. OECD
6. 2005 V.Stankūnienė, A.Jasilionienė, R.Jančaitytė Šeima, vaikai, šeimos politika: modernėjimo prieštaros. Socialinių tyrimų institutas
7. 2009 Esping-Andersen G. „The Incomplete Revolution. Adapting to Women‘s New Roles“ Polity Press
8. 2005. D'Addio, A.C., d'Ercole M.M. Trends and Determinants of Fertility Rates in OECD Countries: the Role of Policies. OECD Social, Employment and Migration Working Papers No. 27 DELSA/ELSA/WD/SEM(2005)6. OECD
9. 2009 Stankūnienė V., Maslauskaitė A. Lietuvos šeima: tarp tradicijos ir naujos realybės. STI
Papildoma literatūra
1. 2002. McDonald P. Sustaining Fertility Through Public Policy: The Range of Options. Population (English Edition) 57(3): 417-445. Population
2. 2005. Neyer G. Family Policies in Europe Fertility Policies at the Intersection of Gender, Employment and Care Policies. Österreichische Zeitschrift für Politikwissenschaft (ÖZP) 34: 91-102. Österreichische Zeitschrift für Politikwissenschaft (ÖZP)
3. 2008 Neyer G., Andersson G.. Consequences of Family Policies on Childbearing Behavior: Effects or Artifacts. Population and Development Review 34(4): 699-724. Population and Development Review
4. 2015 Esping Andersen G., Billari F. Re-theorising Family Demographics. Population and Developemtn Review
5. 2015 Frances Goldscheider, Eva Bernhardt,Trude Lappegård The Gender Revolution: A Framework for Understanding Changing Family and Demographic Behavior Population and Developemtn Review
6. 01/05/2014 OECD Family database www.oecd.org/social/family/database OECD - Social Policy Division - Directorate of Employment, Labour and Social Affairs.
OECD - Social Policy Division - Directorate of Employment, Labour and Social Affairs