Mirtingumas ir sveikatai rizikinga elgsena

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Dalykas skirtas supažindinti studentus su sveikatai rizikingos elgsenos teorijomis, aiškinančiomis gyventojų su sveikata susijusios elgsenos modelių pasirinkimo veiksnius šiuolaikinėje visuomenėje. Pristatomos sociologijos ir socialinės epidemiologijos teorijos interpretuojamos tarptautinių ir Lietuvos gyvensenos ir mirtingumo bei sveikatos diferenciacijos mokslinių tyrimų rezultatų kontekste, identifikuojant iššūkius šiuolaikinei gyventojų sveikatos politikai bei pažangias politinių priemonių praktikas.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The course is devoted to the theories of health risk behaviour explaining determinants of choosing models of health behaviour in modern societies. During the course, the students will be introduced to the mainstream theories of sociology and social epidemiology interpreting them in the context of international and Lithuanian studies on health behaviour and mortality/health inequalities. This knowledge will be further strengthened by identifying the challenges for modern health policy and describing advanced practices of policy responses.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Išklausę Gyventojai ir visuomenės modernizacija ir Visuomenės sveikata ir mirtingumas

Dalyko studijų rezultatai

1. Žinoti konceptualiuosius modelius, aiškinančius mirtingumo diferenciacijos ir sveikatai rizikingos elgsenos socialinius aspektus.
2. Suprasti, identifikuoti ir vertinti problemas, susijusias su sveikatai rizikinga elgsena, šiuolaikinėse visuomenėse ir valstybės vaidmenį sprendžiant šia problemas socialinės ir sveikatos politikos priemonėmis.
3. Žinoti pagrindines mirtingumo ir sveikatos tarptautines duomenų bazes, jų informacijos pateikimo specifiką, gebėti pritaikyti sveikatos rizikingos elgsenos tyrimuose naudojamus metodus.
4. Identifikuoti pagrindinius sveikatai rizikingos elgsenos veiksnius ir sveikatos politikos priemonių galimybes.
5. Suprasti sveikatos politikos, susijusios su sveikatai rizikinga elgsena, funkcijas šiuolaikinėje visuomenėje, mokėti konstruoti politikos konceptualiuosius pagrindus ir priemonių komplektus.
6. Gali profesionaliai interpretuoti informaciją ir tyrimų apie sveikatai rizikingą elgseną rezultatus, sisteminti mokslinę ir įvairaus lygmens praktinę informaciją ir ją kvalifikuotai pateikti.

Dalyko turinys

1. Sveikatai rizikingos elgsenos sąvokos ir teorijos: sveikatos sociologijos teoriniai modeliai.
2. Su sveikata susijusios elgsenos veiksniai ir vaidmuo šiuolaikiniame epidemiologinės raidos etape.
3. Sveikatai rizikingos elgsenos tipai.
4. Sveikatai rizikingos elgsenos prevencija.
5. Sveikatai rizikingos elgsenos diferenciacija pagal socialines grupes.
6. Tarptautinių institucijų vaidmuo įgyvendinant sveikatos politikos priemones, skirtas sveikatai rizikingos elgsenos prevencijai.
7. Specifiniai su sveikata susijusios elgsenos modeliai Vidurio ir Rytų Europos regione.
8. Tarptautiniai su sveikata susijusios elgsenos tyrimai ir duomenų šaltiniai.
9. Mirties priežastys, susijusios su sveikatai rizikinga elgsena.
10. Pažangiausios sveikatos politikos praktikos.
11. Sveikatos politikos ir prevencijos priemonių tipai, sektini sveikatos politikos priemonių pavyzdžiai (geroji praktika).

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos (P) 30 val.
Seminarai (S) 15 val.
Darbas grupėse 15 val.
Savarankiškas darbas 100 val.
Iš viso 160 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 25 proc., darbas seminaruose – 25 proc., egzaminas – 50 proc. kaupiamojo balo.

Literatūra

1. 2006 Caselli G., Vallin J., Wunsch G. 2006. Demography: Analysis and Synthesis. A Treatise in Population Studies. Vol. 1-4. London: Elsevier
2. 2007 Cockerham, C. W. 2007. The social causes of health and disease. – Cambridge [et al.]: Polity Press. Polity Press
3. 1991 Dahlgren G., Whitehead M. 1991. Policies and strategies to promote social equity. Stockholm: Institute for Future Studies. Institute for Future Studies.
4. 2011 Jasilionis D., Stankūnienė V. 2011. Suaugusių Lietuvos gyventojų socioekonominiai mirtingumo skirtumai, Lietuvos socialinių tyrimų centras, Demografinių tyrimų institutas. LSTC
5. 2011 Jasilionis, D., Meslé, F., Shkolnikov, V. M., Vallin, J. 2011. Recent life expectancy divergence in Baltic countries. European Journal of Population, 27:4, 403–431. European Journal of Population
6. 2007 Health and Modernity. Eds David McQueen , Ilona Kickbush. N.Y. Springer
Papildoma literatūra
1. 2001 Jasilionis, D., Shkolnikov, V. M., Andreev, E. M., Jdanov, D. A., Ambrozaitiene, D., Stankuniene, V., Meslé, F., Vallin, J. 2007: Sociocultural mortality differentials in Lithuania: results obtained by matching vital records with the 2001 census data, Population (english edition), 62, 597–646 p. Population
2. 2015 Mackenbach J. P., Kulhánová I., Menvielle G., et al. 2015. Trends in inequalities in premature mortality: a study of 3.2 million deaths in 13 European countries. Journal of Epidemiology & Community Health, 69: 207–217. Journal of Epidemiology & Community Health
3. 2003 Mirowsky J., Ross C.E. (2003). Education, social status, and health. New York: Aldine de Gruyter. Aldine de Gruyter
4. 2013 Veryga, A., Prochorskas, R., Štelemėkas, M. 2013: Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas. Studija parengta įgyvendinant projektą „Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas“, Vilnius: Valstybinis psichikos sveikatos centras. Valstybinis psichikos sveikatos centras