Šeimos demografinė kaita

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Dalykas pagrindinį dėmesį skiria šeimos ir namų ūkių struktūrų šiuolaikinėje visuomenėje raidai, kaitos priežastims ir pasekmėms. Dalykas supažindina su pagrindinėmis šeimos demografijos sąvokomis, teoriniais debatais ir naujausiais tyrimų rezultatais. Dalyko temos: Europos šeimos demografine istorija, XX-XXI a. šeimos kaitos tendencijos ir regioninė įvairovė, išėjimas iš tėvų namų, partnerystės formavimas ir iširimas, šeimos formų įvairovė (vienišų tėvų, transnacionalinės šeimos), tarpgeneraciniams ir lyčių santykiams, gerovės valstybės įtaką šeimos demografijai.

Dalyko anotacija užsienio kalba

This course is dedicated to the demographic perspective on family and household in contemporary society. Students will get knowledge on the main concepts and theoretical discussions, most recent research findings in the demographic research on family. The topics of the demographic history of the European family, regional diversity in the family change in 20th-21st centuries will be discussed. The course will cover such issues as leaving parental home, union formation and dissolution, family diversity (including single mother families, transnational families), gender and generational relations in the family, impact of the welfare state on the demographic state of the families.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Socialinių arba humanitarinių mokslų bakalauras ir išlyginamieji dalykai

Dalyko studijų rezultatai

1. Įvardinti ir analizuoti šeimos demografinės kaitos tendencijas, jų regioninę įvairovę, pagrindinius kaitą ir jos veiksnius aiškinančius teorinius modelius.
2. Įvardinti ir analizuoti šeimos formavimo, iširimo demografines tendencijas, regioninę įvairovę, jas sąlygojančius veiksnius, pasekmes ir pastaruosius aptariančias teorijas.
3. Įvardinti ir analizuoti šeimos, namų ūkių tipų įvairovę, jos kilmę, šeimos demografinių ir kitų demografinių procesų sąsajas, būti susipažinus su pagrindinėmis teorinėmis prieigomis.
4. Kritiškai įvertinti ir pasirinkti pagrindinius šeimos demografinių tyrimų duomenų tipus, rodiklius, kritiškai vertinti jų privalumus ir trūkumus šeimos demografinių problemų analizei.
5. Įvadinti ir kritiškai įvertinti pagrindines šeimos demografinės būklės problemas ir jų pasekmes, žinoti pagrindinius jų sprendimo metodus
6. Įvardinti ir kritiškai įvertinti pagrindines gerovės valstybės intervencines kryptis siekiant poveikio šeimos demografinei raidai, būti susipažinus su pagrindinėmis politikos intervencijų vertinimo metodikomis ir rezultatais.
7. Gali profesionaliai interpretuoti šeimos demografinės kaitos tyrimų rezultatus pagal mokslinei kvalifikacijai privalomus mokslinius kriterijus.

Dalyko turinys

1.Įvadas į šeimos demografiją: šeimos ir namų ūkio sąvokos, tyrimų kryptys, duomenys.
2.Santuokos ir namų ūkių sistemų demografinė istorija.
3.Teorinės šeimos kaitos perspektyvos: demografinė, sociologinė, ekonominė, evoliucinė.
4.Tėvų namų palikimas ir tapsmas suaugusiu lyginamojoje perspektyvoje: tendencijos ir interpretacijos.
5.Partnerystės formavimo modeliai: raida, įvairovė, veiksniai ir pasekmės.
6.Partnerystės iširimas ir skyrybos.
7.Vienišų tėvų šeimos.
8.Migracija ir šeima: transnacionalinės šeimos.
9.Targeneraciniai ryšiai šeimoje. Senėjimas ir šeima.
10.Šeimos demografija ir lyčių revoliucija.
11.Gerovės valstybė ir parama šeimai.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos (P) 30 val.
Seminarai (S) 15 val.
Darbas grupėse 15 val.
Savarankiškas darbas 100 val.
Iš viso 160 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 25 proc., namų darbas – 15 proc., dalyvavimas paskaitose ir seminaruose – 10 proc., egzaminas – 50 proc. kaupiamojo balo.

Literatūra

1. 2009 Esping-Andersen G. „The Incomplete Revolution. Adapting to Women‘s New Roles“ Polity Press
2. 2015 Szołtysek, Mikołaj „Rethinking East-Central Europe: family systems and co-residence in the PolishLithuanian Commonwealth“, Vol. 1 Peter Lang
3. 2002 Lynne M. Casper, Suzanne M. Bianchi „Continuity and Change in the American Family“
Sage
4. 2007 Maslauskaitė A., Stankūnienė V. Šeima abipus sienų. Transnacionalinės šeimos genezė, raida, perspektyvos. STI
5. 2009 Kurz, Karin, Mills, Melinda, Blossfeld, Hans-Peter, Klijzing, Erik (eds). Globalization, Uncertainty and Youth in Society: The Losers in a Globalizing World Routledge
6. 2014 Judith Treas , Jacqueline Scott , Martin Richards. „The Wiley-Blackwell Companion to the Sociology of Families“ Blackwell
7. 2012 Maslauskaitė A., Baublytė M. Skyrybų visuomenė. LSTC
8. 2009 Stankūnienė V., Maslauskaitė A. Lietuvos šeima: tarp tradicijos ir naujos realybės. STI
Papildoma literatūra
2015 Brienna Perelli-Harris, Laura Bernardi „Focus on Partnerships: Discourses on cohabitation and marriage throughout Europe and Australia“
Demographic Research. Special Collection http://www.demographic-research.org/
special/17/default.htm
2012 Michaela Kreyenfeld, Gunnar Andersson, Ariane Pailhé (eds.). Economic uncertainty and family dynamics in Europe Demographic Research. Special Collection http://www.demographic-research.org/special/12/default.htm
2015 Esping Andersen G., Billari F. Re-theorising Family Demographics. Population and Developemtn Review. Prieinama internetu iš bibliotekos duomenų bazių
2015 Frances Goldscheider, Eva Bernhardt,Trude Lappegård The Gender Revolution: A Framework for Understanding Changing Family and Demographic Behavior Population and Developemtn Review. Prieinama internetu iš bibliotekos duomenų bazių
1998 Oppenheimer V. A theory of marriage timing American Journal of Sociology Prieinama internetu iš bibliotekos duomenų bazių
2003 Oppenheimer V. Cohabiting and marriage during men‘s carer-development process. Demography. Prieinama internetu iš bibliotekos duomenų bazių
2011 Kalmijn M. The Influence of men‘s income and employment on marriage and cohabitation: testing Oppenheimer‘s theory in Europe. European Journal of Population. Prieinama internetu iš bibliotekos duomenų bazių