Gimstamumas ir šeima

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Dalyko metu studentai supažindinami su gimstamumo ir šeimos formavimo kaip demografinių procesų samprata, tyrimo metodais, duomenų šaltiniais. Studentams pristatomos klasikinės demografinės bei gretutinių disciplinų (ekonomikos, sociologijos ir kt.) teorijos apie prokreacinę ir santuokinę elgseną, gimstamumo ir šeimos pokyčius. Didelis dėmesys skiriamas šeimos politikos poveikio gimstamumui vertinimui ir gimstamumo skirtumų analizei, pateikiamos praktinių atvejų iliustracijos. Studentai supažindinami su gimstamumo kitimo dėsningumais įvairiuose pasaulio regionuose, pagrindinį dėmesį skiriant žemo gimstamumo, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalyse, aptarimui.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The course introduces students to the concepts of fertility and family formation as demographic processes, their research methods and data sources. The course covers major classical and new demographic, economic and sociological theories about family formation and childbearing behavior. A special focus is given to discussing the impact of family-related policies on fertility and examining fertility differentials using illustrations of representative cases. Although the course addresses fertility changes in various regions of the world, the low fertility context, particularly in countries of Central and Eastern Europe, is at the center of discussions.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Socialinių arba humanitarinių mokslų bakalauras ir išlyginamieji dalykai

Dalyko studijų rezultatai

1. Taikyti demografijos, ekonomikos ir sociologijos teorinius modelius siekiant paaiškinti šiuolaikinius gimstamumo ir šeimos pokyčius, jų veiksnius ir pasekmes išsivysčiusiose industrinėse šalyse.
2. Kritiškai vertinti agreguotų oficialiosios statistikos, gyventojų surašymų bei atrankinių tyrimų duomenų šaltinius.
3. Vertinti demografinės informacijos kokybę bei juos praktiškai taikyti ir interpretuoti gimstamumo ir šeimos teorijų kontekste, profesionaliai formuluojant tyrimo hipotezes ir išvadas.
4. Taikyti periodines ir kohortines gimstamumo ir santuokinės elgsenos analizės prieigas.
5. Suprasti žemo gimstamumo ir šeimos transformacijos priežastis ir pasekmes demografinei raidai Vidurio ir Rytų Europos regione, konsultuoti šiais klausimais ir įvardinti poreikį šeimos politikos plėtrai spendžiant specifines demografines problemas.
6. Identifikuoti gerąsias pažangia tarptautine patirtimi pagrįstas šeimos politikos praktikas, komunikuoti informaciją mokslinei ir kitai įvairaus lygmens ir kompetencijų auditorijai, identifikuoti šeimos politikos galimybes gimstamumo ir šeimos raidos situacijos gerinimui.

Dalyko turinys

1. Pagrindinės demografijos, sociologijos ir ekonomikos teorijos apie gyventojų prokreacinę ir matrimonialinę elgseną, gimstamumą ir šeimos raidą.
2. Istorinė gimstamumo ir šeimos raida pirmojo ir antrojo demografinių perėjimų teorijų rėmuose.
3. Gimstamumo ir šeimos pokyčių veiksniai.
4. Galimybės viešosios politikos priemonėmis keisti prokreacinę ir matrimonialinę elgseną.
5. Galimybės viešosios politikos priemonėmis keisti prokreacinę ir matrimonialinę elgseną.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos (P) 30 val.
Seminarai (S) 15 val.
Darbas grupėse 15 val.
Savarankiškas darbas 100 val.
Iš viso 160 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 15%, kolokviumas- 25%, Seminarai 10%, egzaminas - 50%

Literatūra

1. 2006 G. Caselli, J. Vallin, G. Wunsch (eds.), “Demography: analysis and synthesis” Elsevier
2. 2013 V.Stankūnienė, A.Maslauskaitė, M.Baublytė. Ar Lietuvos šeimos bus gausesnės? LSTC
3. 2015 D. Jasilionis, V. Stankūnienė, A. Maslauskaitė, D. Stumbrys. Lietuvos demografinių procesų diferenciacija LSTC
4. 2008 Eds. T. Freska, T. Sobotka, J.M. Hoem, L. Toulemon. Childbearing trends and Policines in Europe Max-Planck-Gesellschaft
5. 1987 Van de Kaa, D.J. Europe’s Second Demographic Transition. Population Bulletin Vol. 42, No. 1, March, pp. 3-55.
6. 2001 Preston, A.H., Heuveline, P., Guillot, M. Demography: Measuring and Modeling Population Processes., 291 p. Oxford: Blackwell Publishing
7. 2010 Lesthaeghe, R. The Unfolding Story of the Second Demographic Transition. pp. Population and Development Review, Vol. 36, No. 2 (JUNE 2010),
8. 2000 Bongaarts, J. and G. Feeney. 2000. “On the quantum and tempo of fertility: Reply”. Population and Development Review 26 (3)
9. 2004 Van de Kaa, Dirk J. Is the Second Demographic Transition a useful research concept. Questions and answers. Vienna Yearbook of Population Research Vol. 2 , pp. 4-10.
10. 2009 Goldstein J.R., T. Sobotka, A. Jasilioniene. The End of “Lowest-Low” Fertility? Population and Development Review 35(4): 663-399.
11. 2002 Kohler, H.-P., F. C. Billari, and J. A. Ortega.“The emergence of lowest-low fertility in Europe during the 1990s”. Population and Development Review 28 (4): 641-680.
Papildoma literatūra
1. 2006 Morgan, S. P. and M. G. Taylor.“Low fertility at the turn of the twenty-first century.” Annual Review of Sociology 2006; 32: 375-399.
2. 2009 Lietuvos šeima. Tarp tradicijos ir naujos realybės. Red. V.Stankūnienė, A. Maslauskaitė STI
3. 2008 M. Baublytė, V. Stankūnienė. Tėvai ir vaikai vyrai ir moterys šeimoje ir visuomenėje STI
4. 2006 Coleman, D.“The European demographic future: determinants, dimensions and challenges. In: P. Demeny and G. McNicoll (eds.) The Political Economy of Global Population Change 1950 -2050, Supplement to Vol. 32, Population and Development Review, pp, 52-95
5. 1993 Szreter, Simon The Idea of Demographic Transition and the Study of Fertility Change: A Critical Intellectual History. Population and Development Review 19 (4), 659-701
6. 2006 Bongaarts, J. and Feeney, G. The Quantum and Tempo of Life-Cycle Events. Vienna Yearbook of Population Research, 2006: 115-151
7. 2014 Judith Treas , Jacqueline Scott , Martin Richards. „The Wiley-Blackwell Companion to the Sociology of Families“ Blackwell