Ugdymo filosofija

  • Dalyko kodas: EDS 5022
  • Apimtis ECTS kreditais: 6
  • Pavadinimas anglų kalba: Philosophy of Nurturing
  • Dalykas atestuotas: 2022 06 01
  • Atestacija galioja iki: 2025 06 01
  • Dalyko aprašo rengėjas(-ai):

    Kęstutis Pukelis, Švietimo vadybos ir politikos katedra, Mokytojų rengimo institutas, Švietimo akademija, VDU

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Studijų dalyke įgyjama teorinių žinių bei mokėjimų taikyti ugdymo filosofijos koncepcijas ugdymo šeimoje reiškinių tyrimams. Pristatomos pagrindinės pažinimo, ugdymo bei ugdymosi filosofijos: idealizmas, realizmas, reliatyvizmas, empirizmas, racionalizmas, kriticizmas, fenomenalizmas, fenomenologija, personalizmas, socialinis konstrukcionizmas, socialinis rekonstrukcionalizmas, elgsenos genetika ir pan. Supažindinama su Senojo baltų tikėjimo filosofija. Plėtojama magistrantų asmeninė filosofija šeimos reiškinių tyrimų metodologijai bei metodikoms pagrįsti.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The course provides students with theoretical knowledge and skills necessary to use conceptions of philosophy of nurture for research of educational phenomena in family. The main cognitive, education and self-education philosophies are presented: idealism, realism, relativism, empiricism, rationalism, criticism, phenomenalism, phenomenology, personalism, social constructionism, social reconstructionism, behavioural genetics, etc. The philosophy of Old Baltic belief is presented. Personal philosophy of education of master students is developed to ground research methodology of educational phenomena in family.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Bakalauro laipsnis, dalykas „Ugdymo pagrindai“

Dalyko studijų rezultatai

1. Paaiškinti metafizinės, analitinės ir normatyvinės filosofijos tradicijų vaidmenį šeimos reiškinių tyrimuose.
2. Susieti pasaulėžiūros struktūrą ir jos įtaką vaiko pažinimo procesams, atliekant ugdymo šeimoje tyrimus.
3. Pagrįsti kultūros filosofijos kontekste tautos prigimties esmę atitinkančios ugdymo filosofijos teiginius ugdymo praktikai šeimoje.
4. Palyginti pagrindines gnoseologijos tradicijas bei tikrovės pažinimo būdus konkrečiu ugdymo šeimoje praktikos atveju
5. Susieti kreacionizmo ir darvinizmo filosofijų teiginius kaip vieną kitą papildančius P. Teilchardo de Chardin‘o filosofijos „Žmogaus fenomenas“ kontekste.
6.Paaiškinti kriticizmo teorijos teiginius ugdymo šeimoje reiškinių tyrimuose.
7. Paaiškinti fenomenalizmo ir fenomenologijos teorijų teiginius ugdymo šeimoje reiškinių tyrimams.
8. Apibūdinti pagrindinius personalizmo ir vertybinės filosofijos teiginius ugdymo šeimoje reiškinių tyrimams.
9. Susieti pagrindinius ugdymo filosofijos teiginius su ugdymo šeimoje reiškinių tyrimų etika.

Dalyko turinys

Filosofijos samprata ir jos sistemos dalys.
Metafizinė, normatyvinė ir analitinė tradicijos filosofijoje bei jų paskirtis ugdymo šeimoje reiškinių tyrimuose.
Kultūros filosofijos samprata ir paskirtis.
Vertybinė pedagogika.
Senojo baltų tikėjimo metodologinė reikšmė ir problemos. Rėdos rato filosofija ir Virsmo regulos etapai.
Pasaulėjautos, pasaulėvaizdžio ir pasaulėžiūros sampratos bei sąsajos su pažinimo filosofija.
„Omegos“ taško teorija. A. Progyvybė (Geogenezė: litosfera, hidrosfera, biosfera, atmosfera, technosfera. Tangentinė ir radialinė energijos). B. Gyvybė (Biogenezė: polimerizacija, fila, menturis. Reprodukcija, dauginimasis, atsinaujinimas, poravimasis, asociacija, kryptingas kaupimas). C. Mintis (Psichogenezė: Instinktas, intelektas, sąmonė, personalizacija. Ortogenezė). D. Antgyvybė (Noogenezė: evoliucija kaip sąmonės kilimas; sąmonės savybės/atributai; Universalizacija;
Dogmatizmas, idealizmas, realizmas, reliatyvizmas, kriticizmas, skepticizmas Empirizmo ir racionalizmo sampratos bei reikšmė švietimo reiškinių tyrimuose.
Kriticizmas kaip empirizmo ir racionalizmo darna.
Pragmatizmas, progresyvizmas, biheviorizmas, socialinis rekonstruktyvizmas, pozityvizmas ir neopozityvizmasKonsensuso realizmas. Nominalizmas. Konceptualizmas. Neotomizmas. J. Herbarto pakopinio suvokimo teorija. Perenializmas ir esencializmas..
Fenomenalizmo samprata ir pagrindiniai teiginiai.
Fenomenologijos samprata ir pagrindiniai teiginiai.
Personalizmo samprata ir reikšmė ugdymo teorijai bei praktikai.
Vertybinės filosofijos pagrindiniai teiginiai.
Švietimo reiškinių tyrimų etikos samprata ir paskirtis.
Mokslo pavojai. Kultūra ir civilizacija.

Dalyko studijos valandomis

Studijų vykdymo forma

Val. auditorinėse studijose

Val. nuotolinėse studijose

Paskaitos

6 val.

24 val.

Seminarai

3 val.

12 val.

Konsultacijos

3 val.

12 val.

Iš viso kontaktinio darbo val.

60 val.

Savarankiškas darbas

100 val.

Iš viso

160 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 0,2 (1. Testas); Konkrečios filosofinės koncepcijos pristatymas – 0,3; Egzaminas - 0,5 (1. Testas – 0,2; Tyrimo temos praktinio aktualumo pagrindimas – 0,3)

Literatūra

1. 1998 Kęstutis Pukelis. Mokytojų rengimas ir filosofinės studijos Versmė
2. 2014 Ralph M. McInemy, Studends Guide to Philosophy Electronic book
3. 2000 Bronislavas Bitinas Ugdymo filosofija Enciklopedija http://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:4358642/datastreams/MAIN/content
4. 1997 Mclaughlin, Terency Henry
Šiuolaikinė ugdymo filosofija: demokratiškumas, vertybės, įvairovė KTU
Papildoma literatūra
4. 2004 Pring, Richard Philosophy of education: aims, theory, common sense and research Continuum
5. 1971 Kneller, George Frederick Introduction to the Philosophy of Education Willey