Kino istorija ir analizė

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Kurso tikslas – supažindinti studentus su svarbiausiomis kino istorijos kryptimis, atskleisti sąsajas tarp istorinės kino raidos ir kintančių teorinių sampratų ir išmokyti analizuoti filmus, remiantis istoriniu filmo sukūrimo kontekstu ir įvairiomis teorinėmis perspektyvomis. Paskaitose bus pristatomi istoriniai instituciniai ir politiniai kino industrijos aspektai, o taip pat estetinė ir žanrinė kino įvairovė, bei specifinės kinematografinės kalbos istorinė kaita bei garsiausi inovatoriai. Paskaitų ir individualių užsiėmimų metu bus detaliai analizuojami kino kūriniai, ypač akcentuojant vaidybos specifiką. Kursas padės studentams suprasti kino reiškinį, apibūdinti įvairias kino technikas, kadro estetiką, kino žanrus ir reikšmes.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The aim of the course is to introduce to students the most significant trends in film history, links between the historical dynamics of film and shifting theoretical understandings and to teach them to analyse films, relating to the historical context of the production and the different theoretical perspectives. The lectures will present historical institutional and political aspects of film industry as well as the aesthetic and genre diversity of film and the historical change of the cinematic language and the most significant innovators. Lectures and individual work will also be devoted to the detailed analysis of films with a special emphasis on acting. This course will help students to make sense out of the movies, to characterize various techniques, the aesthetics of the shot, the genres and the meanings of film.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

„Vaidybos pagrindai I“, „Judesio menas “, „Scenos kalba“, „Choreografija“, „Vaidybos pagrindai II“, „Improvizacija ir mono žanras“, „Klasikinis šokis“, „Komunikacija: balsas ir kalba“, „Modernus ir šiuolaikinis šokis“, „Vaidyba darbas su tekstu“, „Muzikalumo ugdymas“, „Judesio meno teorija ir istorija“/ „Dramos istorija ir analizė“, „Meninio ugdymo tyrimai I“, „Režisūra“, „Šokio kompozicija“, „Kūrybinio teksto rašymas“, „Vokalas“, „Meninio ugdymo tyrimai II“, „Šokio improvizacija“, „Medijos atlikėjų menuose“ / „Vaidyba ir šokis naujosiose medijose“, „Bendroji ir raidos psichologija“, „Sveikatos ugdymas“, „Pedagogika“, „Emocinio intelekto ugdymas“, „Pedagogo asistento praktika“, „Ugdymo turinio kūrimas ir valdymas“, „Šokio ir teatro didaktika I“, „Įtraukusis ugdymas“, „Šokio ir teatro didaktika II“, „Pedagoginė praktika globojant mentoriui“.

Dalyko studijų rezultatai

1. Padėti studentams įgyti žinių, kaip susieti svarbiausias kino istorijos kryptis ir tendencijas su plačiu kultūriniu kontekstu.
2. Užtikrinti, kad studentai žinotų, kaip analizuoti teksto, garso, vaizdo ir technologijų sąveikas įvairių istorinių laikotarpių kino filmuose.
3. Padėti studentams įgyti žinių, kaip pritaikyti veiksmingas teorines sampratas ir sąvokas skirtingų laikotarpių filmų ir atskirų filmo aspektų analizėse.
4. Užtikrinti, kad studentai žinotų, kaip paaiškinti skirtingų kino žanrų, istorinių laikotarpių, režisūrinių idėjų ir kino technologijų specifiką ir reikalavimus aktoriaus kūrybai.
5. Užtikrinti, kad studentai žinotų, kaip išanalizuoti kino scenarijaus ypatybes bei teksto režisūrinę ir aktorinę interpretaciją kino filme.

Dalyko turinys

1. Įvadas. Kino išradimas ir kino industrijos gimimas.
2. Nebyliojo kino era ir ankstyvosios kino teorijos. Kino, teatro ir literatūros santykis.
3. Rusų kino avangardas. Montažo teorija ir vaidyba.
4. Holivudo kino studijų sistema 20 a. 4-5 deš. Ankstyvojo kino žvaigždės.
5. Pasaulio kinas iki 2 pasaulinio karo. Svarbiausios kryptys. Meniniai ir technologiniai eksperimentai.
6. Pokario kinas: italų neorealizmas. Realistinio kino samprata.
7. Auteur politika ir prancūzų „Naujoji banga“.
8. 7-8 dešimtmečio kinas Italijoje, Anglijoje, Vokietijoje.
9. Filmo raida ne vakarų valstybėse.
10. Šaltojo karo laikų Rytų Europos kinas.
11. Žanrinis kinas, žanrų specifika ir istorinė kaita.
12. Naujasis Holivudas. Blokbasteriai. Nepriklausomųjų kinas.
13. Postmodernizmo tendencijos kine.
14.Lietuvos nacionalinio kino raida:svarbiausi autoriai ir tendecijos.
15. Post-kinas: naujosios medijos ir skaitmeninės technologijos. Skaitmeninio kino raida ir vaidybos sampratos pokyčiai.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos 45 val.
Iš viso kontaktinio darbo val. 45 val.
Savarankiškas darbas 88 val.
Iš viso 133 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 30%
Kiti tarpiniai atsiskaitymai – 20%
Egzaminas – 50 %

Literatūra

1. 1999 Parkinson D. Kino istorija (R. Paknio leidykla)
2. 1996 Nelmes J. An Introduction to Film Studies (Ruotledge)
3. 1993 Bordwell D., Thompson K. Film Art: An Introduction (McGraw-Hill Inc)
4. 2005 Dick B. F. Anatomy of Film (Bedford/St.Martin`s)
5. 1996 Bordwell D.The Classical Hollywood Cinema: Film Style and Mode of Production to 1960 (Routledge)
6. 2019 Steven Jay Schneider 1001 Movies You Must See Before You Die (B.E.S)
7. 2013 Amy Villarejo Film Studies: The Basics (Routledge)
8. 2018 Professor Kristin Thompson Film History: An Introduction (McGraw-Hill Professional)
9. 2020 Michael Ryan, Melissa Lenos An Introduction to Film Analysis: Technique and Meaning in Narrative Film (Bloomsbury Academic)
Papildoma literatūra
1. 2008 Pramaggiore M., Wallis T. Film: A Critical Introduction (Pearson)
2. 2004 Miller T., Stram R. A Companion to Film Theory
(Blackwell Publishers)
3. 2007 Villarejo A. Film Studies: the Basics (Routledge)
4. 2001 Abrams N., Bell I., Udris J. Studying Film (Arnold)
5. 2012 Susan E Hamen How to Analyze the Films of the Coen Brothers (Abdo Publishing Company)
6. 2013 Jeffrey Geiger, R L Rutsky Film Analysis: A Norton Reader (WW Norton & Co)