Darbo rinkos politika (SSP3007)

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Kurso metu studentai supažindinami su pagrindinėmis politinės ekonomikos ir sociologijos teorinėmis įžvalgomis, reikalingomis darbo rinkos supratimui ir jos analizei. Analizuojama darbo rinkos elementai, apibūdinamos struktūrinės problemos susijusios su užimtumu visuomenėje ir aptariama globalizacijos reikšmė ir Lietuvos darbo rinko savitumas. Studentai supažindinami su darbo rinkos indikatoriais ir analizės galimybėmis. Praktiniai užsiėmimai kurso metu leidžia suprasti darbo rinkos kompleksiškumą bei ypatumus.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The course introduces main political economy and sociology theories, which are useful and necessary for labour (market) understanding and its analysis. The course is based on identification of social and structural problems of labour market, analysis of labour market elements and globalization impact on Lithuania labour market. The main course outcomes are to identify labour market indicators and analysis. Practical exercises during the course will provide students with understanding of labour market peculiarity and complexity.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Ekonomikos pagrindai, ES ekonomika ir socialinė politika, Socialinės politikos procesas ir politikos analizė, Kiekybinė duomenų analizė

Dalyko studijų rezultatai

1. Įdentifikuoti politinės ekonomijos, darbo sociologijos, demografijos ir darbo santykius apibrėžiančias teorijas reikalingas darbo rinkos dinamikos supratimui ir jos analizei;
2. Įdentifikuoti darbo rinkos, darbo jėgos ir darbo santykių politiką formuojančius veikėjus ir politines bei socialines darbo rinkos problemas;
3. Įdentifikuoti darbo rinkos ir darbo jėgos procesus sąlygojančius nevienodą darbo rinkos ekonominę, socialinę ir politinę situaciją modernioje visuomenėje priklausomai nuo problemos socialinio ir demografinio konteksto, ekonomikos pobūdžio visuomenėje ir politinės kaitos;
4. Palyginti kitų šalių patirtis ir Lietuvos darbo rinkos situaciją ir problemas lokaliu, nacionaliniu ar globaliu lygmeniu taikant komparatyvistinius principus priklausomai nuo socialinio ir politinio konteksto.
5. Pritaikyti antrinius kiekybinių duomenų analizės principus, naudojant SPSS ar kitas statistinės analizės programas.
6. Įvertinti darbo jėgos socialinius ir demografinius parametrus, darbo rinkos rodiklius ir darbo santykius reguliuojančias politikos gaires atsižvelgus į tarptautines darbo rinkos analizės praktikas ar tarptautinių organizacijų siūlomas metodologines taisykles.

Dalyko turinys

1. Klasikinės politinės ekonomikos ir darbo sociologijos teorijos. Darbo istorija, transformacijos ir teorija. Industrinė revoliucija: fordizmas ir industriniai darbo santykiai. Darbo kontrolė ir biurokratija: M. Weber. Darbo vadybos atsiradimas industrinėje visuomenėje: F. W. Taylor. Industrinių darbo santykių vadyba: E. Mayo ir Hawthorne studijos (eksperimentai).
2. Klasikinės politinės ekonomikos ir darbo sociologijos teorijos. Darbo pasidalijimas, profesijos, profesinė struktūra ir profesiolizacija industrinėje visuomenėje. Industrinė darbo organizacija ir institucionalizmas ekonomikoje: Th. Veblen. Susvetimėjimas darbe: K. Marx. Darbo rinko lankstumas: Austrijos mokykla ir Čikagos ekonomikos mokykla,
3. Modernios politinės ekonomikos ir darbo sociologijos teorijos. Industrializacija, deindustrializacija ir post-industrializmas. Ekonomikos perėjimas iš fordizmo į post-fordizmą. Darbo sektorius, kvalifikacija ir darbuotojo įgūdžiai. Darbo pozicija ir darbo rinkos struktūros atsiradimas: mėlynosios apykaklės ir baltosios apykaklės. Darbo įgūdžių praradimas ir nuvertinimas kapitalistinėje ekonomikoje: H. Braverman.
4. Paslaugų sektorius ir post-fordizmas. Žinių ekonomika ir post-industrinė visuomenė: D. Bell. Globalizacija, informacinė visuomenė ir tinklaveika: M. Castells. Šiuolaikinės politinės ekonomikos teorijos aiškinančios darbo rinkos pokyčius: neoliberalizmas, naujasis institucionalizmas ir neokeinsizmas.
5. Pasitenkinimas darbu ir darbo prasmė: darbo rutinizacija pramonės ir paslaugų sektoriuose. Naujos socialinės kontrolės formos: šiuolaikinė vadyba, darbuotojo identitetas ir savikontrolės mechanizmai darbo vietoje. Vadyba ir emocijos darbe: A. Hochchild. Socialinis kapitalas ir darbo santykiai organizacijoje: J. S. Coleman. Socialinių tinklų svarba darbo rinkoje: M. Granovetter ir H. White. Darbo pozicija ir darbo statuso dinamika: J. M. Podolny. Darbo McDonaldizacija: G. Ritzer.
6. Ekonominė darbo rinkos dinamika. Darbo jėgos paklausa, jos elastiškumas ir Hick-Marshall paklausos dėsniai. Darbo jėgos pasiūla, darbo pasiūla per gyvenimo ciklą, darbo jėga per verslo cikliškumą, darbo rinkos politika ir paskata darbe. Konkurencija darbo rinkoje. Atlyginimo ir darbo determinantai. Laisvas kapitalo judėjimas ir liberalūs darbo santykiai globalios ekonomikos sąlygomis. Globali produkcijos gamybos grandinė ir jos socialiniai aspektai: globalus kapitalo judėjimas, korporacijos (transnacionalinės kompanijos) ir implikacijos globaliam darbo rinkos padalinimui (Globali Šiaurė ir Globalūs Pietūs).
7. Globalios darbo rinkos atsiradimas. Darbo santykiai globalios produkcijos tinkluose ir globalioje produkcijos gamybos grandinėje. Naujos darbo rinkos socialinės kontrolės formos: lanksčios darbo formos, kontraktinis darbas, terminuotas darbas, subranga paremtas darbas, šiuolaikinės vergijos atvejai pasaulyje. Darbo politikos istorija ir trajektorijos. Atlyginimų reguliavimas. Darbo sąlygos, darbo vietos sauga ir darbuotojų sveikata. Tarptautiniai darbo sąlygų standartai (ILO, Pasaulio bankas) ir darbuotojo garantijos.
8. Gerovės valstybė ir darbo rinkos vadyba. Mokesčių sistema ir minimalaus atlyginimo nustatymas. Profesinės sąjungos: istorinis ir teisinis kontekstai. Kolektyvinis darbo santykių reguliavimas ir darbo santykių taisyklių nustatymas. Pensijos, socialinė apsauga ir darbo rinka. Gerovės valstybės ir transnacionalių kompanijų (korporacijų) santykis.
9. Nedarbas, ilgalaikė bedarbystė ir jos mikro bei makro struktūriniai padariniai. Persikvalifikavimas ir grįžimas į darbo rinką. Darbo paieška.. Makroekonominis nedarbo aspektas: infliacijos ir bedarbystės kompromisas. Socialinės politikos priemonės mažinant nedarbą: Lietuva vakarų industrializuotų, posovietinių, naujai industrializuotų ir besivystančių šalių kontekste.
10. Nelygybė darbo rinkoje: lyties, amžiaus, klasės ir etninių mažumų skirtumai darbo rinkoje. Industrinės ir poindustrinės darbo rinkos nelygybės konfigūracijos. Diskriminacija ir jos formos. Profesijų ir darbo rinkos stratifikacija. Darbo jėgos populiacijos demografiniai skirtumai, jų reikšmė.
11. Nelygybė darbo rinkoje: etniniai ir rasiniai skirtumai globalioje darbo rinkoje. Deindustrializacija, rasė ir etninės grupės darbo rinkoje. Gerovės valstybės galios menkėjimas, ekonomikos restruktūrizacija ir socialinė poliarizacija darbo rinkoje: profesionalų ir aptarnaujanti klasė. Konkurencija darbo rinkoje globalios migracijos akivaizdoje: darbo jėgos imigracijos ir emigracijos implikacijos.
12. Nelygybė darbo rinkoje: amžius. Diskriminacija dėl amžiaus. Pasitraukimas iš darbo rinkos. Senėjanti visuomenė ir darbo rinka. Jaunimo nedarbas: Lietuva vakarų industrializuotų, posovietinių, naujai industrializuotų ir besivystančių šalių kontekste.
13. Nelygybė darbo rinkoje: klasė ir stratifikacija. Mėlynosios ir baltosios apykaklės. Darbo klasės nedarbas post-fordistinėje ekonomikoje. Dirbantys neturtingi. Profesionalizacija, vadybininkų ir klerkų atsiradimas. Profesionalų bedarbystė globalioje darbo rinkoje: įmonių (padalinių) likvidavimas, išlaidų mažinimas ir užsakomųjų paslaugų pirkimas kitose šalyse.
14. Nelygybė darbo rinkoje: lyties netolygumai darbo rinkoje. Darbo sektoriaus feminizacija ir feminizuoto darbo nuvertinimas. Segregacija. Lyčių darbo užmokesčio skirtumas: priežastys, tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje.
15. Darbo rinkos politikos tendencijos pasaulyje. Tarptautiniai (ILO, TVF, Pasaulio Bankas, Pasaulio Prekybos organizacija, OECD ir kt.), ES ir Lietuvos darbo politikos uždaviniai, tikslai, parametrai ir standartai: skirtumai ir panašumai. Darbo rinkos politika ir darbo organizavimas. Darbas (globalių) krizių akivaizdoje.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos (P) 30 val.
Seminarai (S) 10 val.
Darbas grupėse 15 val.
Laboratoriniai darbai (L) 5 val.
Savarankiškas darbas 100 val.
Iš viso 160 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 20%; Seminarai, komandinis darbas – 20 %; Laboratoriniai darbai – 10%; Egzaminas – 50%

Literatūra

1. 2008 Z. Norkus. Kokia demokratija, koks kapitalizmas?, Vilnius Vilniaus universiteto leidykla
2. 2006 M. Castells, Tūkstanmečio pabaiga (Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra), III tomas, Kaunas. Poligrafija ir informatika
3. 2013 Alexandre Afonso. Social Concertation in Times of Austerity. European Integration and the Politics of Labour Market Reforms in Austria and Switzerland, Amsterdam Amsterdam University Press
4. 2004 D. Slater & F. Tonkiss Rinkos visuomenė, Vilnius Lietuvos Rašytojų Sąjungos Leidykla
5. 2001 Leslie McCall, Complex Inequality: Gender, Class and Race in the New Economy, New York Routledge
6. 2008 D. S. Massey, Categorically Unequal: The American Stratification System, New York Russel Sage Foundation
7. 2012 J. Iceland, Poverty in America: A Handbook, Berkeley, Los Angeles & London University Of California Press
8. 2005 N. Smelser & R. Swedberg, The Handbook of Economic Sociology, 2nd Edition, New Jersey Princeton University Press
9. 2007 B. Gruževskis ir kt., Sėkmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai: aktualūs socialinės politikos klausimai, Vilnius Darbo ir socialinių tyrimų instiutas
10. 2003 Bernotas D., Guogis A., Socialinės politikos modeliai: dekomodifikacijos ir savarankiškai dirbančiųjų problemos, Vilnius Lietuvos teisės universiteto leidykla
11. 2007 Ingrida Gečienė ir kt., Socialiai pažeidžiamo jaunimo intregracijos į darbo rinką prielaidos Lietuvoje, Vilnius Viešosios politikos ir vadybos institutas
12. 2003 K. Blakemore „Work and welfare“, in K. Blakemore Social policy: An introduction, Second Edition, Buckingham & Philadelphia, 137-157p. Open University Press
13. 2005 K. Grint The sociology of Work, 3rd edition, Cambridge & Malden. Polity Press
14. 2005 A. S. Wharton, Working in America: Continuity, Conflict, and Change, Mc-Graw Hill
15. 2006 B. Jordan „Explaining the new global division of labour“ (51-70 p.), „Social policy, credit and debt“ (70-89p.), in B. Jordan Social policy for the twenty-first century, Cambridge & Malden. Polity Press
16. 2005 M. Cousins, European welfare states: Comparative perspectives, London Sage
17. 2002 P. A. Swenson, Capitalists against Markets: The Making of Labour Markets and Welfare States in USA and Sweden, Oxford & New York Oxford University Press
18. 1993 G. Esping-Andersen, Changing Classes: Stratification and Mobility in Post-Industrial Societies, London Sage
19. 2004 J. G. Andersen, J. Clasen, W. Van Oorschot & K. Halvorsen, Europe‘s New State of Welfare: Unemployment, Employment Policies and Citizenship, Bristol The Policy Press
20. 2004 B. Sodersten, Globalization and The Welfare State, New York, USA & Hampshire, UK Palgrave McMillan
21. 2010 M. Giugni, The Contentious Politics of Unemployment in Europe: Welfare States and Political Opportunities, Palgrave McMillan
22. 2005 Ch. T. King & P. R. Mueser, Welfare and Work: Expierences in Six Cities, Michigan W.E. Upjohn Institute for Employment Research
23. 2011 INTERNATIONAL LABOUR OFFICE, World of Work report 2011: Making Markets work for Jobs, Geneva, Switzerland ILO, International Institute for Labour studies
24. 2013 INTERNATIONAL LABOUR OFFICE / / GLOBAL EMPLOYMENT TRENDS 2013, Geneva, Switzerland ILO
25. 2012 INTERNATIONAL LABOUR OFFICE / / ILO Global Estimate of Forced Labour: Results and methodology, Geneva, Switzerland ILO
26. 1998 David Tajgman &Jan de Veen, Employment –Intensive Infrastructure Programmes: Labour policines and practices, Geneva, Switzerland ILO
Papildoma literatūra
1. 2000 Richard Blundell & Alan Duncan, “The Labour Market Impact of the Working Families' Tax Credit“, Fiscal Studies, Vol. 21(1): 75-104p. Institute for Fiscal Studies (UK)
2. 2011 Owen Jones, Chavs: The Demonization of Working Class, London & New York Verso
3. 2005 J. Baylis & S. Smith, The Globalization of World Politics, Oxford, 325-346p, 600-617p. Oxford university Press
4. 2003 J. Michie, The Handbook of Globalization, Cheltenham, UK & Northampton, USA, 139-163p. Edward Elgar
5. 2001 R. Gilpin, Global Political Economy, Princeton, 278-304p. Princeton University Press
6. 2005 J. Ravenhill, The Study of Global Political Economy, Oxford, 4-27p. Oxford university Press
7. 2007 Carsten Strøby Jensen, “Trade Unionism: Differences and Similarities – a Comparative View on Europe, USA and Asia,” Journal of Industrial Relations, Vol. 48(1): 59-81p. Sage Publications Inc.
8. 2006 Ian D. Wyatt and Daniel E. Hecker, “Occupational Changes During the 20th Century”, Monthly Labor Review, Vol. 129(3): 35-57p. US Department of Labor
9. 2010 INTERNATIONAL LABOUR OFFICE Constitution of the International Labour Organisation And selected texts, Geneva, Switzerland ILO
10. 2012 INTERNATIONAL LABOUR OFFICE: OVERVIEW OF APPRENTICESHIP SYSTEMS AND ISSUES ILO//contribution to the G20 Task Force on Employment, Geneva, Switzerland ILO