Globalizacija ir tarptautinė komunikacija

  • Dalyko kodas: VKS 2013
  • Dalyko grupė: C
  • Apimtis ECTS kreditais: 4
  • Pavadinimas anglų kalba: International Communication and Global Perspectives
  • Dalykas atestuotas: 2022-05-09
  • Atestacija galioja iki: 2023-05-31
  • Dalyko aprašo rengėjas(-ai):

    Prof. Auksė Balčytienė

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Kurso aktualumą sustiprina šių dienų realijos, parodančios, jog įvairūs globalūs procesai iš tiesų labiau nei bet kada keičia vietines ir tarptautines žinias, pasaulėžiūrą, vertybes, bendruomenes, tapatybes. Kita vertus, šiuolaikinės globalizacijos pagrindu tapusias tarptautinės komunikacijos praktikas vertinti galime tik sugrįžtant ir įgilinant į komunikacijos tradicijų bei vertybių ypatumus skirtinguose (tarp)kultūriniuose kontekstuose. Šio dalyko paskaitose studentai išmoksta vertinti šiuolaikines tarptautinės komunikacijos procesus bei reiškinius (tokius kaip transnacionalizacija, suglobalinimas, glokalumas, komercializacija, konvergencija, koncentracija, sekuliarizacija, kt.) ir analizuoti jų raišką skirtinguose kontekstuose. Paskaitose taip pat supažindinama su lyginamųjų tyrimų metodika, tokio pobūdžio tyrimų taikymo privalumais ir trūkumais; studentai atlieka nedidelės apimties lyginamuosius tarptautinės komunikacijos tyrimus (analizę).

Dalyko anotacija užsienio kalba

In modern democracies the public life is local and global at the same time. As a result of intensive transnationalization, regional integration and other global processes a new kind of (trans-border, transnational) communication emerged which requires reorientation from predominantly local and national interests to more global and international concerns. In addition, certain problem areas (environmental issues, health safety, regulation of financial matter, fraud and corruption, assuring security, fighting terrorism, etc.) require an understanding, which involves a so-called transnational view on contradictory issues. This course is designed to address the recent rise of transnational communication cultures and their global as well as local contexts. It stresses the significance of contextual factors (local political, economic and cultural conditions) in transnational communication. This course also puts a strong emphasis on communication analysis, comparative media research methodology and analytical writing. Seminars are designed to offer critical review of available research results; moreover, students learn how to apply comparative research methods in small-scale communication projects.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

„Įvadas į viešosios komunikacijos studijas“, „Socialinė visuomenės struktūra“, „Kokybiniai komunikacijos tyrimo metodai“.

Dalyko studijų rezultatai

Susipažinti su tarptautinės komunikacijos samprata, kritiškai analizuoti bei vertinti globalizacijos poveikyje susiformavusių komunikacijos tradicijų bei vertybių ypatumus skirtinguose (tarp)kultūriniuose kontekstuose.
Analizuoti bei vertinti šiuolaikines tarptautinės (transnacionalinės) komunikacijos procesus bei reiškinius (tokius kaip transnacionalizacija, suglobalinimas, glokalumas, komercializacija, konvergencija, koncentracija sekuliarizacija, kt.) ir jų raišką.
Būti susipažinus su naujausiomis mokslinių lyginamųjų komunikacijos (žiniasklaidos, politinės komunikacijos) sistemų tyrimų kryptimis, metodika bei jos ypatumais ir gebėti pritaikyti šią patirtį bei idėjas atliekant nedidelės apimties lyginamuosius tarptautinės komunikacijos procesų ir turinio analizės tyrimus.
Susipažinti su globalios komunikacijos vadybos bei tarptautinės informacijos skaidos praktika, diskutuoti ir svarstyti apie šios veiklos iššūkius bei profesionalėjimo dilemas.
Suprasti bei analizuoti įvairius procesus lemiančius medijų, komunikacijos kultūrų įvairovę ir transnacionalinių erdvių kūrimąsi.

Dalyko turinys

1. Medijos ir komunikacijos kultūra kontekstinių veiksnių įtakoje.
2. Tarptautinės komunikacijos samprata ir politika. Lokalaus ir globalaus santykiai tarptautinės komunikacijos studijose.
3. Medijų ir komunikacijos funkcijos skirtingose politinėse ir kultūrinėse aplinkose: lyginamasis požiūris.
4. Universalizavimas ir suglobalinimas kaip transnacionalinės komunikacinės kultūros reiškinys – medijų praktika.
5. Demokratizacijos procesai ir idėjų globali sklaida – medijų praktika.
6. Komunikacija globalios ekonomikos procesų įtakoje I – medijų komercialėjimas ir koncentracija.
7. Komunikacija globalios ekonomikos procesų įtakoje II – medijų konvergencija (lokalūs ir globalūs šio reiškinio padariniai)
8. Lyginamosios medijų ir komunikacijos studijos – istorinė perspektyva ir Vakarų patirtys (Vakarų Europa, Šiaurės Amerika)
9. Medijos ir komunikacija kituose kultūriniuose kontekstuose (Vidurio ir Rytų Europoje, Pietų Amerikoje): atvejų studijos I.
10. Medijos ir komunikacija kituose kultūriniuose kontekstuose (Lotynų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje, kt.): atvejų studijos II.
11. Globalios komunikacijos vadyba ir strateginis komunikacijos ir informacijos planavimas I (tarptautinės viešosios diplomatijos atvejai)
12. Globalios komunikacijos vadyba ir strateginis komunikacijos ir informacijos planavimas II (propaganda ir kiti atvejai)
13. Lyginamosios medijų ir komunikacijos profesionalėjimo studijos.
14. Transnacionalinių viešųjų komunikacinių erdvių kūrimasis (virtualios erdvės, medijų tinklai, socialinės medijos, žiniasklaidos vaidmens kaita ir naujos pilietinio dalyvavimo galimybės)
15. Europinė ir transnacionalinė komunikacija globalizacijos procesuose.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos – 30 val., komandinis darbas (pasitelkiant el. bendravimo priemones) – 15 val., savarankiškas studento darbas – 85 val. Iš viso: 130 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Tarpinis atsiskaitymas – 30 %, praktinis-kūrybinis projektas – 20 %, egzaminas (esė) – 50 %.

Literatūra

1. 2006 Thussu, D. K. International Communication: Continuity and Change. Hodder Education
2. 2008 Crack, A. Global Communication and Transnational Public Spheres. Palgrave Macmillan
3. 2008 Bauman, Z. Liquid Modernity. Polity
4. 2009 Beck, U. What is Globalization. Polity
5. 2004 Hallin D., Mancini P. Comparing Media Systems: Three Models of Media and Politics. Cambridge University Press
6. 2011 Hallin, D. and Mancini, P. (eds.). Comparing media systems beyond the Western world. Cambridge University Press
7. 2004 Bondebjerg, I., Golding, P. European Culture and the Media. Intellect
8. 2000 Curran J., & Myung-Jin P. De-Westernizing Media Studies. Routledge
9. Selected readings, research data, video lectures, etc. from the online data base www.BalticMedia.eu.
Papildoma literatūra
10. 2009 Beck, U. World at Risk. Polity
11. 2011 Trappel, J., Meier, W., D’Haenens, L., Steemers, J. and Thomass, B. (eds.). Media in Europe Today. Intellect
12. 2010 Dobek-Ostrowska, B., Glowacki, M., Jakubowicz, K. (eds.). Comparative Media Systems: European and Global Perspectives. CEU Press
13. 2000 Bauman, Z. Globalizacija: pasekmės žmogui. Apostrofa
14. 2008 Steger, M. B. Globalizacija: labai trumpas įvadas. Eugrimas