Egzodo kultūrinis paveldas

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Kurso paskaitos ir seminarai yra skirti egzilio kultūros paveldo procesų analizei. Egzodo kultūrinis paveldas – tai plačiašakis, įvairus reiškinys, susijęs su vietinės kultūros raida, todėl paskaitose skiriamas dėmesys meniniams ryšiams, paraleliniams reiškiniams. Gyvenančių svetur menininkų kūryba neišvengia įtakų, jų kūryboje svarbus lietuviškas motyvas, savosios tapatybės raiška per meninę simboliką. Visos šios tendencijos yra ryškios lietuvių egzodo dailėje, muzikoje, teatro mene. Didžiausias dėmesys skiriamas dvidešimtojo amžiaus egzilio kultūros tendencijų ir procesų analizei, kadangi tai buvo intensyvios kūrybinės veiklos išeivijoje amžius, esama daug meno pavyzdžių ir dokumentinės medžiagos. Kurse yra aptariamos svarbiausios egzodo kultūros plėtojimosi tendencijos, meninių idėjų raida. Svarbiausių asmenybių kūryba studijuojama nagrinėjant dailės kūrinius, iškilių išeivijos rašytojų tekstus, o per juos ryškinant ir apibūdinant svarbiausius lietuvių egzodo kultūros raidos etapas bei kaitą. Siekiama nustatyti, kokią reikšmę Lietuvos kultūrai turėjo egzodo kultūrinis paveldas, keičiantis politinėms ir visuomeninėms sąlygoms.

Dalyko anotacija užsienio kalba

This course of lectures and this research seminar are devoted to the study of the exile heritage. This is a multifaceted phenomenon connected with local processes, thus the lectures deal with artistic relationships and parallel developments. All of these phenomena are prominent in the plastic arts, literature, music, and theater of the Lithuanian diaspora. The main emphasis is on the analysis of 20th century tendencies and processes because this was a time of intensive creative work in exile and because there are many examples of art available and there is much in the way of documentary evidence. The course focuses on the creativity of the most important emigre personalities: their works of visual art and their literary texts are analyzed, with a view to determinining and illustrating the most significant stages of, and changes in, Lithuanian cultural development in an alien environment. The course also seeks to determine what influence this exile creativity had on mainstream Lithuanian culture itself as political and social conditions in the homeland changed.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Išklausyti istorijos ir kitų humanitarinių (lietuvių literatūros, filosofijos, etnologijos, menotyros ) programų arba politikos mokslų bakalauro programos dalykai.

Dalyko studijų rezultatai

Suvokti egzodo kultūrinio paveldo specifiką. Įvertinti egzodo kultūrinio paveldo literatūros ir dailės palikimą lietuvių kultūros kontekste. Suprasti lietuvių egzodo kultūros paveldo ir lietuvybės likimo diasporoje problemas. Atpažinti konkrečiuose kūriniuose egzodo literatūros ir dailės menines kryptis ir svarbiausius bruožus. Suprasti lietuvių egzodo kultūros paveldo ir lietuvybės likimo diasporoje problemas. Interpretuoti egzodo dailės kūrinius ir literatūros tekstus.

Dalyko turinys

Lietuvių egzodo kultūros apžvalga po II pasaulinio karo. Tradicijos ir modernumo sandūra lietuvių egzilio kultūroje (aspektiškas žvilgsnis į teatrinius sambūrius, muzikinį gyvenimą, kiną, literatūrą, kaita ir raida). Lietuvių egzodo dailės paplitimas pasaulyje, svarbiausieji menininkų centrai. Pirmieji žinomi išeivijos dailininkai. Išeivijos dailės rinkiniai (muziejai, galerijos) užsienyje ir Lietuvoje. Išeivijos dailės tyrimų istoriografijos apžvalga. Lietuviškos egzilio kultūrinės spaudos apžvalga. Santykis su lietuviškąja tradicija, lietuviškųjų motyvų raiška vyresniosios generacijos poetų ( B. Brazdžionis, J. Aistis, H. Radauskas) bei prozininkų (A. Vaičiulaitis, J. Jankus, K. Barėnas, V. Ramonas) kūryboje. Istorinio romano populiarumas išeivijoje: V. Alantas, J. Kralikauskas, K. Almenas. Senosios kartos dailininkų santykis su lietuviškąja tradicija ir lietuviškosios tapatybės raiška dailėje: temos, siužetai, motyvai, simbolika. Lietuvoje gimę ir studijavę dailininkai (V. K. Jonynas, P.Augius-Augustinavičius, T. Valius). Tarp Lietuvos ir egzilio. Žemininkų-lankininkų karta. „Žemės“ antologija, literatūros žurnalas „Literatūros lankai“. Alf. Nykos – Niliūno, K. Bradūno. H. Nagio poezija. J. Kaupo pasakos. J. Meko literatūrinė kūryba ir filmai. Tarp tradicijos ir modernizmo. Žemininkų –lankininkų kartos proza. A. Škėmos, M. Katiliškio proza. Alg. Landsbergio kūryba. Postmodernioji K. Ostrausko dramaturgija. Lietuviškumo diskurso kaita. Kintančios tapatybės raiška dailėje (K. Zapkus, Andrius Plioplys, Elena Urbaitytė, Elena Gaputytė, Jurgis Mačiūnas). Multinacionalinės tapatybės dailininkai, kilme susiję su Lietuva (Pranas Domšaitis, Neemija Arbitblatas, Mstislavas Dobužinskis, Jaques Lipchitzas). Lietuvių dailininkai tarp tradicijos iki avangardo. Originalumas, paralelės, modernizmo srovių įtakos (V. K. Jonynas, Adomas Galdikas, Kazimieras Varnelis). Nužemintųjų generacija: Alg. Mackus ir Liūnė Sutema. Lietuviškosios tapatybės raiška svetur gimusių ir angliškai rašančių autorių kūryboje: I.Mačiulytė- Guilford, A. Šileika. Kūrybos strategijų įvairovė: įsiliejimas į Vakarų modernizmą (Adomas Galdikas, Romas Viesulas, Pranas Gailius, Kęstutis Zapkus) ir radikalusis avangardizmas (Jurgis Mačiūnas, Jonas Mekas) Lietuvių egzodo literatūros sugrįžimas po 1990 m., jos įtaka Lietuvos literatūros raidai, išeivijos literatūros refleksija Lietuvoje. Išeiviškosios patirtys šiuolaikinėje lietuvių prozoje: V. Papievis, B. Jonuškaitė, A. Anra. Egzodo dailės paveldo reikšmė nepriklausomos Lietuvos kultūroje. Išeivijos dailės parodos Lietuvoje, jų refleksija dailės kritikoje. Lietuvos muziejų fondų papildymas, išeivių meno galerijos ir kolekcijos. Lietuviškojo teatro metamorfozės egzilyje nuo tradicijos iki avangardo. Mėgėjiškieji dramos sambūriai, jų repertuaras ir paplitimas lietuviškuose telkiniuose, sambūris „Antras kaimas“. Bacevičiaus ir D. Lapinsko muzika. XXI a. egzodo dailės plėtojimosi tendencijos. Naujausios emigracijos bangos dailininkų kūryba (R. Bartkus, Ž. Kempinas, A. Bareikis, R. Čiurlionis, P. Gylytė, A. Weigel, I. Likšaitė ir kt.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos 30 val., seminarai 15 val., konsultacijos interaktyviuoju būdu – 15 val. savarankiškas darbas, įskaitant pasiruošimą kolokviumui bei egzaminui 100 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 30 % galutinio pažymio, referatas – 20 % galutinio pažymio, egzaminas – 50 % galutinio pažymio.

Literatūra

1. 1997 Šilbajoris R. Bradūnas K. (red.) Lietuvių egzodo literatūra 1945-1990 Vilnius: Vaga
2. 2003 Goštautas S., Korsakaitė I., Liutkus V., Laučkaitė L., Lubytė E. Išeivijos dailė: tarp prisirišimo ir išsilaisvinimo. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas
3. 2003 Kuizinienė D. Lietuvių literatūrinis gyvenimas Vakarų Europoje 1945-1950. Vilnius: versus aureus
Papildoma literatūra
4. 2010 Dapkutė D., Kuizinienė D. Laisvas žodis laisvame pasaulyje: atviro žodžio mėnraštis “Akiračiai” 1968-2005 m. Vilnius: Versus aureus
5. 2006 Mažrimienė V. (sud.) Sugrįžusi dailė. Kaunas: Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus