Viduramžių filosofija

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Dalykas tikslas - atskleisti susistemintas Viduramžių filosofijos istorijos laikotarpio problemas, aptariant filosofijos istoriją nuo krikščioniškosios ir islamiškosios minties pradininkų iki Renesanso. Paskaitose studentai supažindinami su Vakarų minties eigą Viduramžių laikotarpiu formavusiais mąstytojais. Šis kursas leidžia studentams giliau suvokti Viduramžių filosofijos problemas, o taip pat įgyti filosofinės analizės įgūdžių skaitant ir analizuojant tekstus.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The aim of the course is to reveal the systematized problems of the period of the history of medieval philosophy, discussing the history of philosophy from the pioneers of Christian and Islamic thought to the Renaissance. In the lectures, students are introduced to the thinkers who shaped the course of Western thought in the Middle Ages. This course allows students to gain a deeper understanding of the problems of medieval philosophy, as well as to acquire skills of philosophic analysis in reading and analyzing texts.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Filosofijos pagrindai

Dalyko studijų rezultatai

1. Apibūdinti filosofijos ir tikėjimo svarbą ir sąsajas nuo Augustino iki Maimonido.
2. Skirti mokyklinės filosofijos kryptis, žinoti jų problematiką ir pagrindinius atstovus.
3. Žinoti viduramžių mąstytojų teorijas, susietas su logika ir kalba, gebėti jas palyginti.
4. Žinoti ir gebėti paaiškinti, viduramžių filosofų pažinimo teorijas.
5. Suvokti fizikos ir metafizikos problemas viduramžių filosofijos kontekste ir gebėti jas paaiškinti.
6. Apibūdinti proto ir sielos sampratą viduramžių filosofijoje, gebėti paaiškinti ir palyginti atskirų mąstytojų doktrinas.
7. Analizuoti atskirų viduramžių mąstytojų moralės koncepcijas, atskleisti jų vertę bendrame etikos kontekste.
8. Analizuoti ir interpretuoti pagrindines Dievo buvimo įrodymo teorijas, argumentuotai pakomentuoti aptariamus klausimus.

Dalyko turinys

1. Filosofija ir tikėjimas: nuo Augustino iki Maimonido. Augustinas apie istoriją; Augustino du miestai; Boetijaus Filosofijos paguoda; Graikų vėlyvosios antikos filosofija; Filosofija Karolingų imperijoje; Musulmonų ir žydų filosofai; Avicena ir jo įpėdiniai; Anzelmas Kenterberietis; Abelardas; Averojus; Maimonidas.
2. Mokyklinė filosofija: nuo XII a. iki Renesanso. Pranciškonų ir domininkonų mokyklos. Robertas Grosseteste'as ir Albertas Didysis; Šv. Bonaventūra; Tomas Akvinietis; Mokytojas Eckhartas ir jo mokiniai; Sigeris iš Brabanto ir Rogeris Baconas; Dunsas Scotas ir škotizmas; Williamas Ockhamas; Jonas Wyclifas; Paryžiaus ir Oksfordo centrai; Renesanso platonizmas; Renesanso aristotelizmas.
3. Logika ir kalba. Augustinas apie kalbą; Boetijaus logika; Abelardas kaip logikas; XIII amžiaus terminų logika; Teiginiai ir silogizmai; Akvinietis apie mintis ir kalbą; Analogija ir vienareikšmiškumas; Modistinė logika; Ockhamo mentalinė kalba; Tiesa ir išvada pagal Ockhamą; Walteris Burley ir Johnas Wyclifas; Trijų vertybių logika pagal Louvain'ą.
4. Pažinimas. Augustinas apie skepticizmą, tikėjimą ir pažinimą; Augustinas apie dieviškąjį apšvietimą; Bonaventūra apie apšvietimą; Akvinietis apie tikėjimą, pažinimą ir mokslą; Dunso Scoto epistemologija; Intuityvusis ir abstraktusis pažinimas pagal Ockhamą.
5. Fizika ir metafizika. Augustinas apie laiką; XIII a. Gamtos filosofija; Aktuali ir potenciali begalybė. Avicena apie būtį, esmę ir egzistenciją; Tomo Akviniečio būties teorija; Dunso Scoto metafizika; Ockhamo kosmologijos ir fizikos idėjos; Wyclifas ir determinizmas.

6. Protas ir siela. Augustinas apie vidinį gyvenimą; Augustinas apie valią; intelektas islamo mąstyme; Avicena apie intelektą ir vaizduotę; Averojaus psichologija; Akvinietis apie jausmus ir intelektą; Akviniečio valios samprata; Scotas versus Akvinietis; Ockhamas versus Scotas; Mokytojo Eckharto samprotavimai apie Dievą ir sielą.
7. Etika. Augustinas apie tai, kaip būti laimingam; Augustinas apie melą, žmogžudystes ir seksą; Abelardo ketinimų etika; Akviniečio moralės filosofija; Scotas apie dievišką įstatymą; Ockhamo etika.
8. Dievas. Augustinas apie Dievą; Boethius apie dieviškąjį išankstinį žinojimą; Eriugenos negatyvioji teologija; Islamo argumentai už Dievo buvimą; Anzelmo Kenterberiečio ontologinis Dievo buvimo įrodymas; Visagalybė pagal Damiani ir Abelardą; Grossetesto visažinantis Dievas; Akvinietis apie amžinąsias Dievo žinias ir galią; Akviniečio Dievo buvimo įrodymai; Dunso Scoto metafizinis Begalinės Būtybės įrodymas; Scotus, Ockham ir Valla apie dieviškąjį išankstinį žinojimą; Nicolo Kuziečio mistinis nežinojimas.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos 45 val.
Iš viso kontaktinio darbo val. 45 al.
Savarankiškas darbas 80 val.
Iš viso 125 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Egzaminas sudaro 50 proc. galutinio pažymio, kolokviumas – 30 proc., tarpinis atsiskaitymas – 20 proc.

Literatūra

1. 2007 Kenny A. Medieval Philosophy: A New History of Western Philosophy.
2. 1998 Marenbon J. Routledge History of Philosophy. Medieval Philosophy.
3. 2003 McGrade A.S. The Cambridge Companion to Medieval Philosophy.
4. 1998 Parkinson G.M.R., Shanker S.G. Routledge History of Philosophy. Vol. III. Medieval Philosophy.
Papildoma literatūra
1. 2008 Armstrong A.H. The Cambridge History of Later Greek and Early Medieval Philosophy.
2. 2002 Hyman A. Eschatological Themes in Medieval Jewish Philosophy (Aquinas Lecture).
3. 2005 Khalidi Ali M. Medieval Islamic Philosophical Writtings.
4. 1991 Marenbon J. Later Medieval Philosophy (1150-1350: An Introduction).
5. 1980 Potts C.T. Conscience in Medieval Philosophy.