Medijos ir kino edukacija (MDP)

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Šiame kurse studentai susipažins su medijomis, kurios suteikia papildomos informacijos ir žinių įvairiose disciplinose, su kino ir kino edukacijos istorija, sužinos apie jų pagrindines vystymosi tendencijas ir kryptis. Šio kurso metu studentai suvoks medijų ir kino meno svarbą bendrame šiuolaikinio meno kontekste ir susipažins su medijų ir kino edukacijos galimybėmis Lietuvoje ir kitose šalyse, gebės aptikti ir ivardinti manipuliacijas, naudojamas visose medijų srityse.

Dalyko anotacija užsienio kalba

During the study subject students get familiarized with media that provide additional information and knowledge in a variety of disciplines, they learn about the history of film and film education, main tendencies and trends of their development. During the course students will become aware of the significance of media and film media in the general context of contemporary arts as well as will get familiarized with possibilities of media and film education in Lithuania and other countries, will be able to identify and name manipulations that are used in all spheres of media.

Dalyko studijų rezultatai

Demonstruos žinias apie bendriausius kino istorinės raidos bruožus ir jų stilistinius ypatumus, gebės tinkamai vartoti kino kalbos teorijos sąvokas bei terminiją.
Gebės paaiškinti, apibūdinti kino kūrimo būdus bei kino kalbos priemones, gebės kurti filmus, koordinuoti ir plėtoti vizualinio raštingumo ugdymo procesus, siekiant kad kinas būtų prieinamas ir kaip ugdytinių saviraiškos bei pasaulio pažinimo priemonė.
Gebės stebėti, suprasti, analizuoti ir vertinti filmus, ugdyti “vizualinį raštingumą”, plečiant savo akiratį, suvokimą, kuris taip pat padeda interpretuoti kitus menus, analizuoti įvairią informaciją, jos srautus plėtojant dalykinę ir bendrąsias kompetencijas.
Gebės paaiškinti kino edukacijos sampratą, tikslus, uždavinius, vystymosi principus, modelius, gebės paaiškinti jų sąsajas su visuomenės socialiniu ir kultūriniu kontekstu.
Gebės apibūdinti medijų paskirtį bei funkcijas, analizuoti, vertinti medijų svarbą kino meno bei kino edukacijos procese ir kūrybiškai pritaikyti visame ugdymo procese.
Gebės tirti kino reiškinius lokaliame (meninės mokyklos, regiono) ir platesniame kontekste, įvertinti kino panaudojimo galimybes ugdymo procesuose bei pritaikyti kino edukaciją kaip integralią švietimo priemonę bendrųjų kompetencijų ugdymui naudojant įvairias medijas.

Dalyko turinys

Kino meno samprata.
Kino atsiradimas. Nuo mokslo iki kino.
Nebylusis kinas.
Vaidybinių filmų atsiradimas.
Garsinis kinas. Garso įtaka kino menui.
Garsinio kino raida dešimtmečiuose iki šių dienų.
Kino filmų žanrai.
Naujos kino rūšys – mobilus ir internetinis kinas.
Kino aktualumas saviugdos plėtotei.
Mokomieji filmai.
Kinas meninėje ir socialinėje erdvėje. Nepatogus ir socialinis kinas. Reportažo kūrimas.
Kinas – nuo kūrybos iki edukacijos.
Kino išraiškos priemonės.
Montažo tipai, modeliai ir reikšmė.
Kino kadras. Stambus planas, vidutinis, planas, bendras planas, “amerikietiškas planas”, “panoraminis planas”
Filmo scenarijaus rašymas ir struktūra.
Filmavimų kryptys.
Veikėjų dialogai.
Judėjimas kadre.
Veiksmo dramaturgija.
Kino pažinimo formos – “mąstymas vaizdais” formos
Pasakojamoji filmo analizė pagal vertinimo kriterijus (filmo tema, idėja, užuomazga, įvykis, kulminacija, atomazga, žanras, vaizdinės, garsinės, muzikinės priemonės, režisūriniai sprendimai, aktoriniai darbai, montažas ir t.t.)
Jutiminės filmo stebėjimo, suvokimo, analizės formos:
“Lango ir rėmo” samprata ir forma (ekranas –tai “langas” į pasaulį per kurį jį ir suvokiam(A.Bazinas); ekranas – tai “rėmas”, kurio ribos formuoja jame pasirodančius vaizdus(Eizenšteinas); “ekranas ir slenkstis” (perėjimas nuo žiūrovo pasaulio į filmo pasaulį);
“veidrodis ir veidas”(reflektyvioji ir refleksyvioji analizės formos); “akiai ir žiūrėjimui”(socialinių santykių grįstu matymu ir kontrole modelis); “ausis ir garsas”( dvimatis ir trimatis vizualusis suvokimas)
Kino edukacija – tai ugdymas, susijęs su kinu
Kino edukacijos tikslai ir uždaviniai
Kino edukacijos metodai
Kino edukacijos veiklos suvokimas ir koncepcijos: funkcijos, paskirtis, veiklos laukas (tai ne tik technologijų panaudojimo galimybės –t.y. susiaurinta kino koncepcija; tai supratimas, kaip matyti filmą, pažinti įvairių šalių režisierių kūrybinę stilistiką, skirtingus kino žanrus ir filmo elementus ir t.t. bei kaip kurti filmą).
Kino edukacija - kritišikai mąstantis ir emociškai inteletualus jaunimas
Lietuvos kino edukacijos projektai
Kino edukacijos integravimas ugdymo procese
Medijos samprata. Medijos raiškos spektras
Medijos formos ir tipai
Medijos poveikis individui ir bendruomenei. Medijų reikšmė masinei komunikacijai
Medijų paskirtis
Medijų specifiniai bruožai ir reikalavimai
Kinas – viena svarbiausių medijos formų. Medijos - kino meno ir technologijų santykio rezultatas
Medijų galimybės kino kūrimo procese– kaip meno raiškos priemonė ar(ir) medžiaga
Menų komunikacija žiniasklaidoje
Vartotojo pasirinkimas ir medijos kūrėjų etika
Kino kalbos ypatybėmis kino panaudojimo galimybės ugdymo procesuose. Kino į formalųjį ugdymą integravimo būdai trimis tarpusavyje susijusiomis prasmėmis:
• kaip medija, suteikianti moksleiviams papildomos informacijos ir žinių įvairiose disciplinose;
• kaip medija, ugdanti moksleivio vizualinį raštingumą, kuris būtinas siekiant lavinti moksleivių kritinį mąstymą juos supančios aplinkos atžvilgiu ir taip ugdyti pilietiškumo jausmą;
• kaip medija, lavinanti kūrybinius moksleivių gebėjimus
XXI amžiuje esanti pakitusi raštingumo sąvoka. Kino edukacijos svarba: kinas –viena iš medijų priemonių raštingumo ugdymui. Knyga nebeteko vienintelės „įteisintos" medijos statuso. Spausdintinės medijos formos ir poveikis

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos 16 val.
Seminarai , 32 val.
Savarankiškas darbas 85 val.
Iš viso 133 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Lankomumas ir įsitraukimas į procesą paskaitų metu 10%; Kino kalbos nagrinėjimas 20%, Reportažo kūrimas 30%; Mokomasis filmas 30%; Kūrybinio dienoraščio pildymas 10%.

Literatūra

1. 2014 Miller J. The Fourth Screen: Mediatization and the Smartphone. Mobile Media & Communication, Vol. 2
2. 2013 Hjarvard S., The Mediatization of Culture and Society Routlenge
3. 2012 Photography : history and theory / Jae Emerling. Routledge The university of adelaide
4. 2009 Media Industries: History, Theory, and Method, eds. Jennifer Holt, Alisa Perren. Blackwell
5. 2009 Media Industries: History, Theory, and Method, eds. Jennifer Holt, Alisa Perren. Blackwell Wiley-Blackwell
6. 2001 Papadaki E. The Mediation of Art Through the Mass Media University of Kent at Canterbury
7. 1998 Frizot, Michel. A New History of Photography. Konemann Konemann
Papildoma literatūra
1. 2013 Conger J., HBR‘s 10 Must Reads on Communication. Harvard Business Review
2. 2007 Schneider S.J. 1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą. Naujoji Rosma
3. 1985 Bordwell D. The Classical Hollywood Cinema