Filosofija (Socialinės ir politinės kritikos specializacija)

STUDIJŲ REZULTATAI

Gebės įvertinti filosofijos kaip mokslo ribas; žinos ir gebės apibūdinti klasikines ir šiuolaikines kryptis, jų ištakas ir prielaidas; Mokės analizuoti filosofijos ribų kaitą; apibrėžti filosofijos mokslo ribas bei funkcijas atskirose klasikinėse teorijose, taip pat – atskirais istoriniais laikotarpiais; palyginti atskirų laikotarpių bei srovių filosofijos sampratas.

Dirbdami įvairiuose kultūriniuose kontekstuose (šiuolaikinio meno, komunikacijos, technologijų, socialinių ir politinių reiškinių fone) žino, geba apibrėžti ir gali taisyklingai vartoti pagrindines filosofijos sąvokas bei skirtingų filosofijos krypčių argumentavimo ypatumus; geba susieti šią argumentaciją su šiuolaikinėmis tarpdisciplininių kultūros ir visuomenės tyrimų tendencijomis.

Siekdami kritiškai įvertinti ir kontekstualizuoti šiuolaikinės kultūros reiškinius, absolventai gebės interpretuoti ir įvertinti kultūros bei visuomenės reiškinių raidą, taikant atskirų filosofijos disciplinų (etikos, estetikos, ontologijos, epistemologijos) žinias bei metodus.

Geba analizuoti, interpretuoti, įvertinti ir pademonstruoti atskirų filosofinių teorijų tinkamumą atliekamiems visuomenės ir kultūros procesų, šiuolaikinio meno tendencijų tyrimams pagrįsti; savarankiškai atlikti kultūros, socialinių ar politinių reiškinių tyrimus, remiantis pasirinktomis teorijomis, taip pat – profesionaliai ir argumentuotai filosofijos mokslo žinias pritaikant tarpdisciplininiuose (humanitarinių ir socialinių sričių) tyrimuose.

Geba analizuoti svarbiausias filosofines sąvokas bei teorijas; artikuliuoti teorinių filosofinių tyrimų problemą, tikslą, struktūruoti tyrimo procesą ir išvadas; pristatyti tyrimą raštu formaliuosius reikalavimus atitinkančia mokslo kalba bei stiliumi; pristatyti užbaigta tyrimą pagal akademinio, profesinio diskurso reikalavimus.

Geba nuosekliai, logiškai ir kritiškai interpretuoti šiuolaikinės kultūros reiškinius, įvertinti kultūros bei visuomenės reiškinių raidą, taikant atskirų filosofijos disciplinų (etikos, estetikos, ontologijos, epistemologijos) žinias bei metodus.

Siekdami atskleisti šiuolaikinių filosofijos krypčių santykius ir kontekstus geba analizuoti filosofijos mokslo raidą, susiedami jos etapus su konkrečiais filosofiniais tekstais ir filosofinio mąstymo srovėmis, tendencijomis, svarbiausiomis klasikinėmis mokyklomis bei teorijomis; geba nurodyti šių teorijų prielaidas ir ribas.

Geba suprasti ir savarankiškai analizuoti sąsajas tarp konkrečiu laikotarpiu visuomenėje vyraujančio filosofinio mąstymo ir socialinės bei kultūrinės raidos; Analizuoti filosofinių teorijų įtaką kitų humanitarinių ir socialinių mokslų raidai (meno istorijai, komunikacijai, politinei teorijai); Geba filosofijos priemonėmis pagrįsti socialinės, politinės ir kultūrinės kritikos būtinumą ir vertę, nagrinėti socialines, politines ir praktines filosofines problemas; Geba rašyti akademinius tekstus šiuolaikine užsienio kalba.

Mokslinėje, kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje (bendradarbiaujant su kitų sričių ekspertais: politologais, meno kritikais arba komunikacijos specialistais) geba pritaikyti įgytas filosofijos istorijos žinias.

Geba kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, rasti kūrybingus konceptualius sprendimus tarpdisciplininėms mokslinėms problemoms, įtaigiai ir sklandžiai dėstyti mintis bei argumentuoti sakytiniu ir rašytiniu būdais; Geba vertingai prisidėti sprendžiant aktualias socialines, politines, estetines arba komunikacines problemas.

Geba nuosekliai logiškai ir kritiškai mąstyti, formuluoti ir gvildenti filosofijai rūpimas problemas, interpretuoti tekstus, priimti sprendimus, savarankiškai gilinti žinias ir nuolat tobulinti savo profesinius įgūdžius.

Suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenei, ekonomikos, kultūros raidai, gerovei ir aplinkai.

TOLESNIŲ STUDIJŲ IR KARJEROS GALIMYBĖS

Filosofijos programos absolventai galės dirbti kultūros, mokslo, švietimo ir viešosios komunikacijos įstaigose, valstybinėse bei Europos Sąjungos institucijose ir kitose įmonėse, kurių veikloje būtini profesionalūs konceptų analizės įgūdžiai bei apibendrinantis, inovatyvus ir tarpdisciplininis mąstymas; žiniasklaidoje, rinkodaros ir rinkotyros, reklamos bei verslo konsultavimo paslaugas teikiančiose institucijose, arba – užsiimti savarankiška kūrybine ar socialine organizacine veikla, burti aktyvias kultūrines ar politines grupes, steigti nevyriausybines organizacijas.

PRAKTIKOS APIBŪDINIMAS

Planuojama dviejų rūšių praktika: pažintinė (7 kreditai) ir kvalifikacinė (8 kreditai). Praktikos vietas studentai renkasi pagal savo interesus bei pasirinktas specializacijas. Tai daro padedami praktikas kuruojančios dėstytojos dr. Bronės Gudaitytės bei specializacijų kuratorių. Specializacijų kuratoriai: I specializacija (Socialinė ir politinė kritika) – prof. Gintautas Mažeikis, dr. Mantas A. Davidavičius; II specializacija (Šiuolaikinė meno filosofija) – prof. Audronė Žukauskaitė, dr. Jurga Jonutytė; III specializacija (Komunikacijos ir technologijų filosofija) – dr. Viktoras Bachmetjevas, dokt. Kęstutis Mosakas. Kuratoriai padeda renkantis praktikos vietą, atranda naujas praktikų vietas; praktikas kuruojanti dėstytoja prižiūri praktikos procesą. Dažniausios VDU Filosofijos programos studentų praktikos vietos: mokyklos (filosofijos bei etikos pamokų pravedimas, renginiai moksleiviams), leidyklos (filosofinio vertimo praktika, filosofijos leidinių pristatymų organizavimas), nevyriausybinėse organizacijose (socialinė bei meninė veiklos – bendradarbiauja organizuojant renginius, festivalius, pvz. Baltojo kaspino festivalį, Kauno kino festivalį, etc.); marketingo įmonėse (atlieka atskirus kūrybinius darbus).

BAIGIAMASIS DARBAS

Visi programą baigiantys studentai parengia Baigiamąjį bakalauro darbą savo pasirinkta, su katedra ir vadovaujančiu dėstytoju suderinta tema ir jį viešai apgina.