Studentų gerovė
Vytauto Didžiojo universitetas siekia, kad kiekvienas studentas jaustųsi saugus, palaikomas ir žinotų, kur kreiptis, kai reikia pagalbos ar patarimo. Juk studijos universitete – tai ne tik mokslai, bet ir patirtys, augimas bei iššūkiai, su kuriais susiduriame mes visi: kartais reikia pagalbos sprendžiant mokymosi sunkumus, o kartais tiesiog pritrūksta motyvacijos, patarimo studijų klausimais ar emocinio palaikymo. Jei susiduri su problemomis, iššūkiais ar tiesiog nori pasikalbėti, gali kreiptis į studentų gerovės koordinatorę arba programos „Studentai – studentams“ mentorius.
Į studentų gerovę universitete užtikrinančius studentų gerovės koordinatorę ir mentorius gali kreiptis įvairiausiomis temomis:
- Akademinės problemos ir stresas: kaip susidoroti su studijų krūviu, efektyviai planuoti laiką ar įveikti baimę prieš egzaminus.
- Studijos: jei nesi užtikrintas, ar studijuoji norimą studijų programą, galbūt norėtum keisti studijų kryptį ar programą.
- Santykiai su universiteto bendruomene: pagalba sprendžiant nesutarimus su kurso draugais, dėstytojais ar kitais bendruomenės nariais.
- Gyvenimas bendrabutyje: patarimai, kaip įveikti iškilusius konfliktus bendrabutyje ar prisitaikyti prie naujos aplinkos.
- Emocinė gerovė: kaip susidoroti su nerimu, vienišumo jausmu ar motyvacijos stoka studijų procese.
- Savirealizacijos galimybės: kaip atrasti papildomas veiklas universitete – nuo sporto iki savanorystės.
- Atviras pokalbis apie tai, kas tau svarbu: jei jautiesi pasimetęs (-usi), nori išsikalbėti ar ieškai patarimų, kaip tvarkytis su asmeninėmis studijų problemomis.
- Visi kiti su tavo gerove universitete susiję klausimai.
Šioje skiltyje taip pat rasi naudingos informacijos ir patarimų tavo gerovei universitete užtikrinti.
PATARIMAI STUDENTAMS
Kartais gali būti sunku pripažinti, kad tau reikia pagalbos, tačiau tai svarbus žingsnis į priekį. Kaip suprasti, kada metas kreiptis į specialistą ar pasikalbėti su artimaisiais?
Atpažink ženklus:
- Jauti nuolatinį nuovargį, nerimą ar liūdesį, kuris trunka ilgiau nei kelias savaites.
- Sutriko tavo miego ritmas, sumažėjo apetitas, trūksta energijos.
- Sunku susikaupti ir atlikti įprastas kasdienes užduotis.
Nedelsdamas kreipkis pagalbos:
- Stebėk savo emocijas ir įpročius. Jei jauti, kad emocinis disbalansas trukdo tavo kasdieniam gyvenimui, ieškok pagalbos.
- Dalinkis savo jausmais su draugais, šeima ar specialistais – tai pirmas žingsnis į problemos sprendimą.
- Kreipkis į psichologus, pagalbos linijas ar psichikos sveikatos centrus. Tavo sveikata ir emocinė gerovė yra svarbiausia!
Kreipkis pagalbos, jei reikia. Jei jautiesi prislėgtas ar nerimastingas, nebūk vienas. Štai kelios nuorodos, kur gali rasti pagalbą:
Nepamiršk – pagalba visada pasiekiama. Tu nesi vienas. Ieškoti pagalbos yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas!
Būna, ramiai džiaugiesi gyvenimu, randi laiko rytinei kavai, sportui, susitikimams su draugais ir tam laisvalaikiui, apie kurį praeito semestro sumaištyje taip svajojai. Tada pramerki akis ir supranti, kad JAU NESPĖJI…
Kad taip neatsitiktų ir visi atsiskaitymai bei rašto darbai būtų parašyti be streso, o paskaitos nepraleistos, svarbu išmokti planuoti laiką. Nors tai gali skambėti kaip savaime suprantamas ir netgi nesudėtingas dalykas, kartais, užgriuvus darbams, sunku net nuspręsti, nuo ko pradėti.
Štai keletas patarimų, kaip chaosą padaryti organizuotą:
- KALENDORIUS, SU KURIUO GERA GYVENTI
Naudok Google Calendar, Todoist, Trello, Notion ar bet kurį kitą tau patogų ir patinkantį įrankį. Įtrauk į jį jau suplanuotas paskaitas, darbo laiką ir kitus svarbius įvykius. - DARBŲ SĄRAŠAS – TAVO KELRODĖ ŽVAIGŽDĖ
Peržiūrėk Moodle aplinkoje esančių dalykų aprašus ir susirašyk visus artėjančius terminus. Net jei atsiskaitymas balandį – jis vis tiek artėja! Tuomet sudėk viską į kalendorių ir nepamiršk nustatyti priminimų, kad netyčia vaikščiodamas Akropolyje nepraleistum koliokviumo. - PRIORITETAI – KAS SVARBIAUSIA?
Išskirk svarbiausias ir / arba tas veiklas, kurios reikalauja daugiausiai laiko (gali naudoti Eisenhower’io matricą). Planuok jų atlikimui konkrečias valandas, pvz., pirmadienį 15–17 val. „Pasiruošimas ekonomikos koliokviumui“ arba trečiadienį 19–21 val. „Bandau suprasti, apie ką yra bendrosios psichologijos namų darbas“. - O TAI KUR POILSIS?
Kalendoriuje. Taip, ir jį reikia planuoti! Suplanuotas poilsis – toks kaip susitikimai su draugais, sportas, pasivaikščiojimas ar knygos skaitymas – padeda išvengti neriboto laiko leidimo socialiniuose tinkluose ir efektyviau pailsėti. Taip pat nepamiršk susiplanuoti ir pertraukėlių mokantis (tam puikiai pasitarnauja Pomodoro technika). - „O GAL VIS DĖLTO RYT?“, – pagalvojo studentas.
Rytoj darbai lengvesni nebus, o atidėliojimas gali sugriauti visus planus. Norint to išvengti, dideles užduotis skaidyk į mažesnes dalis ir pradėk nuo lengviausių. Nustatyk aiškias atlikimo datas ir, svarbiausia, JŲ laikykis. Jei susiplanavai – turi tam laiko. - LANKSTUMAS SVARBUS NE TIK SPORTUOJANT
Kartais atsitinka gyvenimas ir pateikia netikėtumų. Jei nespėji atlikti užduoties laiku, nepanikuok! Kalendoriuje gali matyti viską vienoje vietoje ir pasikoreguoti planus. Svarbiausia – nenumesk darbo visai, nes nepadaryta užduotis kels stresą.
Laiko planavimas leidžia ne tik suspėti su studijomis, bet ir džiaugtis studentišku gyvenimu. Universitetas juk ne tik apie darbus ir stresą!
Jei vis dėlto planavimas atrodo per didelis iššūkis, visada gali kreiptis į programos „Studentai – studentams“ mentorius arba VDU Psichologijos kliniką.
Mokslai, socialinis gyvenimas, darbas – viskas svarbu, bet ar nepamiršti savęs?
Perdegimas – tai būsena, kai jautiesi fiziškai ir emociškai išsekęs, o motyvacija ir produktyvumas krinta. Tai gali neigiamai paveikti tiek tavo akademinius pasiekimus, tiek emocinę būseną ir gyvenimo kokybę.
Kaip atpažinti perdegimą?
- Nuolatinis nuovargis, net ir po poilsio.
- Motyvacijos stoka, viskas atrodo „beprasmiška“.
- Sunku susikaupti ir atlikti užduotis.
- Padidėjęs dirglumas, nerimas ar apatija.
- Fiziniai simptomai: galvos skausmas, miego sutrikimai.
Ką daryti, jei jautiesi perdegęs?
- Užduotis išsidėliok pagal svarbą – ne viskas vienodai skubu. Tinkamai susiplanuok savo laiką.
- Daryk pertraukas – net trumpas pasivaikščiojimas gali padėti atsikvėpti.
- Išmok pasakyti „ne“ – nesikrauk ant savęs per daug atsakomybių.
- Nepamiršk poilsio ir miego – tavo smegenys taip pat turi „persikrauti“! Tavo kūnas ir smegenys tau padėkos. Stenkis vengti „all nighter’ių“.
Ieškok pagalbos – jei jautiesi blogai, pasikalbėk su draugais, mentoriumi ar psichologu. Nemokamą psichologinę pagalbą teikia VDU psichologijos klinika. Registracija: psichologijos.klinika@vdu.lt
Atmink: tavo sveikata ir gerovė yra svarbesnė už bet kokią užduotį. Rūpinkis savimi!
Egzaminų metas gali būti įtemptas, tačiau su tinkamu pasiruošimu ir dėmesiu savo savijautai, tai gali tapti tik dar vienu žingsniu į priekį, o ne streso šaltiniu. Štai keli patarimai, kurie gali padėti:
- Planuok laiką. Sudaryk aiškų mokymosi grafiką, nepamiršk įtraukti pertraukų ir laiko poilsiui. Maži žingsniai efektyvesni nei „viskas paskutinę naktį“.
- Miegas yra prioritetas. Kokybiškas poilsis ne tik pagerina atmintį, bet ir padeda jaustis ramiau egzamino dieną.
- Skirk dėmesio emocinei savijautai. Išbandyk kvėpavimo pratimus, meditaciją ar tiesiog pasivaikščiok gamtoje, kad sumažintum nerimą.
- Pasirūpink savimi. Subalansuota mityba ir pakankamas vandens kiekis pagerins tavo dėmesį ir koncentraciją.
Atmink, kad egzaminas – tik viena diena, bet tavo sveikata ir gerovė – svarbiausia. Pasitikėk savo jėgomis ir pasiruošimu – tu gali!
Egzaminai jau čia, bet nesijaudink – tinkamas pasiruošimas padės tau jaustis ramiai ir užtikrintai. Štai keli patarimai:
- Pradėk dieną anksti. Skirk laiko lėtai ryto rutinai, kad išvengtum skubėjimo ar nerimo.
- Nepamiršk valgyti! Neatidėliok pusryčių ar pietų – juk gurgiantis pilvas egzamino metu tikrai nepadės susikaupti. Lengvas, bet maistingas maistas suteiks energijos ir pagelbės išlaikyti dėmesį.
- Pasitikrink kuprinę: Įsitikink, kad turi viską, ko gali prireikti – rašiklius, skaičiuotuvą, studento pažymėjimą.
- Gerk vandens. Nuolat gurkšnok vandenį – jis pagerins koncentraciją ir smegenų veiklą. Jei galima, pasiimk buteliuką vandens į egzaminą.
- Pasistenk nusiraminti. Prieš egzamino pradžią išbandyk kvėpavimo pratimus ar trumpą meditaciją. Giliai įkvėpk ir leisk sau atsipalaiduoti.
- Pasitikėk savimi. Tu pasiruošei ir padarei viską, ką galėjai. Atsimink – tai tik viena diena, ir ji nepakeičia viso tavo kelio!
Egzaminų sesija jau į pabaigą – pagaliau galėsi atsikvėpti! Štai keli patarimai, kaip pasirūpinti savo savijauta po intensyvaus laikotarpio:
- Leisk sau atsipalaiduoti. Pasidaryk pertrauką nuo mokslų: paskaityk knygą, pažiūrėk filmą ar tiesiog pasimėgauk ramybe – juk pagaliau vėl turi laiko hobiams ir laisvalaikiui.
- Išeik į lauką. Pasivaikščiojimas ar laikas gamtoje padės išsklaidyti įtampą ir pasipildyti energijos atsargas.
- Nekritikuok savęs. Sesijos rezultatai yra tik vienas etapas tavo studijų kelionėje. Svarbiausia – įdėtos pastangos ir tobulėjimas.
- Džiaukis net ir smulkmenomis. Apdovanok save už tai, ką pasiekei, net jei rezultatai dar neaiškūs. Kava su draugais ar neilga kelionė gali tapti puikiu būdu atsigauti.
- Dalinkis patirtimi. Pasikalbėk su kurso draugais apie egzaminą ir taip, kaip sekėsi jį parašyti. Bendravimas padeda sumažinti emocinę įtampą.
Atmink – tavo sveikata ir emocinė pusiausvyra yra svarbesnė už bet kokį pažymį.
Jei nepavyko išlaikyti egzamino, nenusimink – tai tik laikinas iššūkis, ir tu turi galimybę pasiruošti perlaikymui. Štai keli žingsniai, kaip pasiruošti egzamino perlaikymui:
- Pasitikrink, kuriose dalyko temose dar trūksta žinių, ką dar reikia pasimokyti.
- Planuok pasiruošimą, sudaryk mokymosi grafiką, padalink temas į mažesnius etapus. Reguliarumas yra svarbiau nei ilgos, bet retos mokymosi sesijos.
- Naudok įvairius mokymosi metodus, pavyzdžiui, kurk konspektus, naudok korteles ar susitik mokytis kartu su draugu.
- Nekaltink savęs. Tai, kad nepavyko išlaikyti egzamino, nereiškia nesėkmės gyvenime. Tai tik viena galimybė tobulėti. Atmink – svarbiausia yra pastangos ir nuolatinis augimas!
REGISTRACIJA Į KONSULTACIJĄ
Dėl asmeninių konsultacijų kreipkitės į studentų gerovės koordinatorę arba registruokitės į susitikimą su mentorystės programos „Studentai – studentams“ mentoriais.
Kodėl verta registruotis į konsultaciją su mentoriais?
- Gausite asmeniškai pritaikytas įžvalgas ir patarimus;
- Įgysite vertingos patirties iš mentorių;
- Išmoksite spręsti iššūkius ir rasti naujus sprendimus.
Susipažinti su mentorystės programos „Studentai – studentams“ mentoriais galite čia:
Daugiau informacijos apie tavo gerovę universitete teikia ir gerovės klausimais konsultuoja: