Sidabrinės darbo rinkos paveikslas Lietuvoje
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė
Europa, ne išimtis ir Lietuva, sensta. Ir tai akivaizdžiai atsispindi analizuojant Valstybės duomenų agentūros naujausius statistinius duomenis: gyventojų struktūrą, bendrą išlaikomo amžiaus koeficientą, vidutinę tikėtiną ir vidutinę tikėtiną sveiko žmogaus gyvenimo trukmę, 50–70 m. amžiaus šalies gyventojų pateikiamas pagrindines priežastis, paskatinusias dirbti toliau, nors pradėjo gauti senatvės pensiją. Akivaizdu, kad sidabrinės tendencijos kelia tam tikrų iššūkių, ypatingai darbo rinkos kontekste.
100-tui gyventojų Lietuvoje tenka išlaikyti 23 vaikus ir 31 pagyvenusį asmenį
2024 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 885,9 tūkst. nuolatinių gyventojų ir, remiantis Eurostato duomenimis, tai sudarė 0,6 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus Europos Sąjungoje (ES). Gyventojų skaičiumi išsiskiria Vokietija (18,6 proc.), Prancūzija (15,2 proc.) ir Italija (13,1 proc.), kuriose bendras gyventojų skaičius yra didžiausias ES kontekste ir sudaro beveik pusę visos ES populiacijos.
2024 m. pradžioje Lietuvoje 20,3 proc. nuolatinių gyventojų buvo pagyvenę (65 m. ir vyresnio amžiaus). 2030 m. prognozuojama, kad nuolatinių pagyvenusių asmenų skaičius Lietuvoje sudarys 23,6 proc., o 2050 m. – 30,8 proc. Šie skaičiai akivaizdžiai pagrindžia senėjančios visuomenės faktą.
Demografinius iššūkius parodo ir bendrasis išlaikomo amžiaus koeficientas, kuris 2024 m. Lietuvoje buvo lygus 54 ir iš esmės nepasikeitė nuo 2022 m. Tai rodo, kad 100-tui 15–64 m. amžiaus gyventojų tenka išlaikyti 54 asmenis (23 vaikus (iki 14 metų) ir 31 pagyvenusį žmogų (65 metų ir vyresni). Vis dėlto, išlaikomo pagyvenusių asmenų skaičius Lietuvoje yra šiek tiek mažesnis nei ES vidurkis, kuris, remiantis Eurostato duomenimis, siekė 34 asmenis 100-tui gyventojų. Vertėtų išskirti Liuksemburgą (22 pagyvenę asmenys) ir Italiją bei Portugaliją (po 38 pagyvenusius asmenis), kur 2024 m. atitinkamai buvo mažiausias ir didžiausias išlaikomo pagyvenusių asmenų skaičius ES kontekste.
Ateities prognozės nedžiugina, nes prognozuojama, kad išlaikomo amžiaus žmonių skaičiaus koeficientas 2030 m. Lietuvoje turėtų būti lygus 60 asmenų (22 vaikai ir 38 pagyvenę žmonės), o 2050 m. – 73 asmenims (20 vaikų ir 53 pagyvenę žmonės). ES kontekste tendencijos yra panašios. Prognozuojama, kad 2050 m. mažiau nei du darbingo amžiaus suaugusieji išlaikys kiekvieną pagyvenusį žmogų.
Dr. Viktorija Tauraitė
Ilgėja vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
Nors europiečiai, įskaitant ir lietuvius, sensta, tačiau yra ir gerų naujienų – ilgėja vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Pavyzdžiui, 2001 m. Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo lygi 71,67 metams (65,9 metai – vyrai, 77,42 metai – moterys), o 2023 m. – 77,43 metams (72,86 metai – vyrai, 81,71 metai – moterys). 2023 m. skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės buvo 8,9 metai. Remiantis Eurostato duomenimis, pastebima, kad 2023 m. ilgiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ES buvo nustatyta Ispanijoje (84 metai), o trumpiausia – Bulgarijoje (75,8 metai) ir Latvijoje (75,9 metai), kai ES vidurkis siekė 81,5 metus. Prognozuojama, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje 2030 m. sieks 73,3 metus vyrų atveju ir 82,4 metus moterų atveju, o 2050 m. šie rodikliai atitinkamai sieks 78,5 metus ir 85,9 metus.
Kita vertus, vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė yra trumpesnė. Pavyzdžiui, 2022 m. Lietuvoje vyrų atveju ji buvo lygi 58,2 metams, o moterų – 62,3 metams (2022 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje siekė 71,25 metus – vyrai, 80,06 metus – moterys). 2022 m. tarp vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ir vidutinės tikėtinos sveiko žmogaus gyvenimo trukmės skirtumas buvo apie 18 metų moterų atveju ir 13 metų vyrų atveju. Visgi dinaminiu aspektu yra pastebimi teigiami pokyčiai: lyginant 2012 m. ir 2022 m. matyti, kad Lietuvoje vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė išaugo 1,6 metais vyrų atveju ir 0,7 metais moterų atveju.
Vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimas darbo rinkoje
2023 m. didelė dalis (30,5 proc.) 50–70 m. amžiaus Lietuvos gyventojų dirbo toliau, kai pradėjo gauti senatvės pensiją, išskiriant apklausoje pateiktą faktą, kad dėl sudėtingos finansinės padėties dirbti buvo būtina. Taip pat didelė gyventojų dalis (29,2 proc.), gaunanti senatvės pensiją, dirbo, nes patiko dirbti ir būti produktyviam arba dirbti buvo finansiškai patrauklu (28,2 proc.). Vyrų atveju, dominuojančios priežastys buvo tai, kad patiko dirbti ir būti produktyviam (35,1 proc.) ir dirbti buvo finansiškai būtina (30,6 proc.), o moterų atveju – dirbti buvo finansiškai būtina (30,4 proc.) ir dirbti buvo finansiškai patrauklu (29,6 proc.).
2023 m. išlaidos pensijoms Lietuvoje, palyginti su BVP, siekė 7 proc. Panašaus pobūdžio situacija (apie 7 proc.) vyrauja maždaug nuo 2013 m. 2023 m. daugiau nei trečdalis (35,6 proc.) 50–74 m. amžiaus šalies gyventojų gavo valstybinę socialinio draudimo pensiją. Asmenų, gaunančių bent vienos rūšies pensiją, 2023 m. pabaigoje buvo 30,8 proc. visų šalies gyventojų. Per metus pensijų gavėjų skaičius padidėjo 0,9 proc.
