Vytautas Statulevičius

Garbės profesorius / Honorary Professor (Suteiktas vardas 2000-06-29)

Akademikas V. Statulevičius (1929–2003) buvo vienas aktyviausių universiteto atkūrėjų, ilgametis Matematikos katedros vedėjas, habilituotas fizikos mokslų daktaras, LTSR valstybinės premijos (1956, 1988), TSRS MA Markovo premijos (1971) ir TSRS valstybinės premijos (1979) laureatas.

1945–1946 m. mokėsi Antalieptės (Zarasų r.) žemės ūkio mokykloje, 1949–1954 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Fizikos ir matematikos fakultete. 1957 m. baigė Lengingrado valstybinio universiteto aspirantūrą.

Tais pačiais metais jis pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijoje, Fizikos ir matematikos instituto (FMI) vyriausiuoju mokslo darbuotoju. 1959 m. tapo Tikimybių teorijos skyriaus vadovu ir ėjo šias pareigas iki 1966 m., kada užėmė FMI direktoriaus bei VU profesoriaus (iki 1990 m.) postą. 1977 m. institutui pasidalinus tapo naujo Matematikos ir kibernetikos instituto, 1990 m. pervadinto į Matematikos ir informatikos institutą, vadovu. 1990 m. tapo VDU profesoriumi, 1985–1991 m. ėjo Lietuvos mokslų akademijos viceprezidento pareigas.

Prof. V. Statulevičius parengė apie 100 mokslinių straipsnių, monografiją „Predielnyje teoremy o bolšych uklonenijach“ (kartu su L. Sauliu, 1989), buvo vienas iš leidinių „Limit Theorems for Large Deviations“ (su L. Sauliu, Londonas, 1991), „Predielnyje teoremy teorii verojatnosti“ (1991) bendraautorių. Priklausė Tarptautiniam statistikos institutui, Amerikos matematikų draugijai, įtrauktas į katalogą „Who’s Who in the World“. Pirmininkavo Tarptautinių konferencijų (1973–1998) tikimybių teorijos ir matematinės statistikos klausimais Organizaciniam komitetui, priklausė tarptautinio žurnalo „Theory of Probability and Its Applications“ ir „Lietuvos matematikos rinkinio“ redakcinėms kolegijoms.

Ėjo Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrių tikrojo nario pareigas.

Parengta pagal VDU bibliotekos informaciją.