Jonas Mekas
Garbės daktaras / Honorary Doctor (Suteiktas vardas 1997-10-30)
Išeivijos meninkas Jonas Mekas – vienas žymiausių avangardinio kino kūrėjų ir propaguotojų, poetas, kino kritikas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi. VDU garbės daktaro regalijos jam įteiktos 1997 m.
Jonas Mekas gimė 1922 12 24 Semeniškiuose, Papilio valsčiuje. 1943 m. baigė Biržų gimnaziją. Dar besimokydamas redagavo laikraštį „Naujosios Biržų žinios“, 1943–1944 m. – pogrindinį laikraštį „Panevėžio apygardos balsas“. Kurį laiką lankė Juozo Miltinio teatro studiją. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, su broliu Adolfu buvo 8 mėn. kalinami priverstinių darbų stovykloje Elmshorne, Vokietijoje. 1946–1947 m. Mainzo universitete studijavo filosofiją ir literatūrą. 1946 m. Wiesbadene su L. Lėtu, A. Landsbergiu ir broliu Adolfu pradėjo leisti avangardistinį žurnalą. „Žvilgsniai“ (iki 1948 m. išėjo 4 numeriai). Nuo 1949 m. gyvena JAV. Tais pačiais metais įsigijęs pirmąją filmavimo kamerą pradėjo filmuoti savo gyvenimo įvykius, susidomėjo avangardistiniu kinu. Bendravo ir dirbo su J. Mačiūnu, A. Warholu, J. Lennonu, Y. Ono, S. Dali. Dirbdamas Niujorko fabrikuose su broliu laisvą laiką skirdavo kūrybai – ėmė filmuoti kultūrinį išeivių gyvenimą, mokėsi kino meno, surengė avangardinių filmų festivalių. Nuo 1954 m. leido ir redagavo dvimėnesinį kino žurnalą. „Film Culture“, 1955–1957 m. redagavo mėnesinį kino laikraštį „Intro Bulletin“, nuo 1958 m. – žurnalo „Village Voice“ skyrių „Movie Journal“. Straipsnius apie kiną spausdino leidiniuose „Cinemages“, „Films in Review“, „Film Book“, „Cinema“. Taip pat dėstė įvairiuose kino meno institutuose. 1962 m. su kitais įkūrė Kino kūrėjų kooperatyvą, 1964 m. – „The Filmmakers’ Cinematheque“, kurio direktorius buvo iki 1970 m. Tais pačiais metais įkūrė Filmų antologijos archyvą Niujorke – vieną didžiausių avangardistinio kino archyvų pasaulyje. 2008 m. tapo Austrijos Menų komiteto nariu.
Jonas Mekas ankstyvuoju literatūrinės kūrybos laikotarpiu su broliu Adolfu parašė 3 pasakų knygas („Trys broliai ir kitos pasakos“ 1946, „Iš pasakų krašto“, „Knyga apie karalius ir žmones“, abi 1947). Autoriui būdingas kinematografinio pasakojimo būdas ryškus poezijos rinkiniuose „Semeniškių idilės“ (1948, 1997). Vėlesnė kūryba, pradedant eilėraščių rinkiniu „Gėlių kalbėjimas“ (1961) ir baigiant „Žodžiais ir raidėmis“ (2007) – fragmentiškia kaleidoskopiška, impresionistinė, paveikta Rytų estetikos, daug reikšmės teikianti kiekvienam žodžiui ar skiemeniui, intonacijai, pauzėms tarp žodžių. Dienoraščiams ir esė knygoms „Neturiu, kur eiti“ („I had nowhere to go“,1991), „Laiškai iš niekur“ (1996, 1997), „Žmogus be vietos: Nervuoti dienoraščiai“ (2000), sapnų knygoje „Mano naktys“ (2007) randama ekspresyvi psichoanalizė, būties apmąstymai. Menininkas taip pat parengė pokalbių ir laiškų rinkinį „Trys draugai: John Lennon, Yoko Ono, Jurgis Mačiūnas“ (1998).
Savo filmuose Jonas Mekas išreiškia protestą prieš meną, vaizduojantį dramatiškus, svarbius įvykius siekdamas parodyti žmogų kasdienybėje, atskleisti jo jausmus, emocijas, išaukštinti nereikšmingus gyvenimo momentus. Stiliui būdinga improvizacinė kompozicija, filmuojant ir montuojant įterpiami trumpi vaizdai. Vienas pirmųjų pasaulyje išplėtojo dokumentinio filmo dienoraščio žanrą juostose „Prarastas, prarastas, prarastas“ („Lost Lost Lost“, 1949–1963), „Rojus dar neprarastas“ („Paradise Not Yet Lost“, 1977), „Netobuli trijų vaizdų filmai“ („Inperfect 3-Image Films“, 1995). Jose rodomi įvykiai, situacijos, vaizdai, miestai, metų laikai, draugai. Sukūrė filmų su broliu Adolfu: „Medžių šautuvai“ („Guns of the Trees“ 1962), „Dienoraščiai, pastabos ir eskizai, arba Valdenas“ („Diares, notes and sketches, also known as Walden“ 1964–1969), „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ („Reminiscences of a Journey to Lithuania“ 1971–1972), nufilmavo Niujorko Living Theatre L. Malinos ir J. Becko pastatytą pjesę „Karinis kalėjimas“ („The Brig“ 1964, Venecijos dokumentinių filmų festivalio Didysis prizas). Sukūrė per 160 avangardistinio kino portretų: „Scenos iš Andy Warholo gyvenimo“ („Scenes from the Life of Andy Warhol“ 1965–1982), „Su gimtadieniu, Johnai Lennonai“ („Happy Birthday to John Lennon“ 1996), „Zefiro Torna, arba Vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“ („Zefiro Torna or Scenes from the Life of George Mačiūnas“ 1992), „Tautos gimimas“ („Birth of Nation“ 1997). Vienas naujausių darbų – 2008 m. užbaigtas ir greitai pasirodysiantis beveik 5 valandų trukmės filmas „Lithuania and the Collapse of USSR“ („Lietuva ir SSRS griūtis“), sudėliotas iš įvairių televizijos naujienų laidų ištraukų.
Menininko kūryba ir veikla padarė didelę įtaką pasaulio avangardistinio kino raidai. 2007 m. Vilniuje įkurtas Jono Meko vizualiųjų menų centras.
Parengta pagal VDU bibliotekos informaciją.
