Literatūros tekstų ir kultūros procesų sąsajos
Tyrimų kryptys
Tarpdalykinės studijos – vienas iš geriausių būdų išryškinti tam tikrus kultūrinius dėsningumus, apmąstyti susiklosčiusias visuomenės gyvenimo situacijas. Siekdama kuo geresnių rezultatų, tyrėjų grupė siekia tokių tikslų: analizuoti pasaulio literatūrų procesus komparatyvistiniu aspektu, ieškant sąsajų su kultūros procesais; aiškintis ir aiškinti lietuvių literatūros vaidmenį šiandieninės Lietuvos ir Europos kultūroje, akcentuoti ir aktualizuoti literatūros (rašymo ir skaitymo) reikšmę, siekiant išsaugoti tautinį tapatumą globalizacijos amžiuje, sukurti integruotą ir nenutrūkstamą ratą institucijų, kurias sieja rūpestis lietuvių literatūra ir tautiniu identitetu.
Klasterio dalyviai literatūrologiniams tyrimams siekia panaudoti socialinių mokslų srities tyrėjų pasiektus rezultatus, aktualizuoti globalias problemas, ieškant praktinio literatūrologijos pritaikymo, surasti ir pritaikyti įvairią literatūrologinių tyrimų rezultatų sklaidos strategiją skirtingose skaitytojų grupėse, atkreipiant dėmesį į kiekvienos grupės literatūrinę kompetenciją, profesiją, amžių. Mokslininkai skleidžia atliktų ir atliekamų tyrimų rezultatus neakademinėje visuomenėje, mėginant užpildyti literatūrinės kompetencijos spragas.
Svarbiausias laukiamas rezultatas – skirtingų mokslo šakų humanitarų bendradarbiavimas, kurio metu bus patenkintas šiuo metu išryškėjęs visuomenės poreikis susipažinti ne tik su vertingiausiais pasaulinės literatūros tekstais, bet ir su tautinės literatūros kontekstu.
Mokslinių tyrimų rezultatai tiesiogiai panaudojami švietimo sistemoje – dalijamasi patirtimi su mokytojais seminarų metu, siūlomos naujos dėstymo metodikos, pristatomos naujos literatūrologijos kryptys. Tyrėjų dalyvavimas socialiniuose procesuose neišvengiamas, nes tie procesai ir yra pasirinktos tyrimų krypties objektas.
Klasterio nariai
- Mokslininkų grupės vadovė prof. dr. Dalia Kuizinienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- Klasterio tarybos pirmininkė doc. dr. Indrė Žakevičienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- Klasterio tarybos narė doc. dr. Rūta Eidukevičienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- Klasterio tarybos narė doc. dr. Asta Gustaitienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- Klasterio tarybos narė doc. dr. Vijolė Višomirskytė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- prof. dr. Irena Buckley (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- prof. dr. Dainius Vaitiekūnas (VDU Švietimo akademija)
- prof. dr. Gitana Vanagaitė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- doc. dr. Aurelija Mykolaitytė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- dr. Diana Jovaišienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- Diana Česnauskaitė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- dr. Gintarė Vaitonytė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- dr. Justina Petrulionytė-Sabonienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- dr. Neringa Butnoriūtė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- dr. Eugenija Valienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- dr. Ramūnas Čičelis (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- dr. Kristina Vaisvalavičienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- dr. Aušra Tamošiūnienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
Doktorantai
- dokt. Gerda Pilipaitytė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- dokt. Kristina Tutlytė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- dokt. Agnė Cesiulė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
- dokt. Eglė Mikulskaitė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
Apgintos daktaro disertacijos klasterio tematika
- Kristina Vaisvalavičienė. Lietuvių ir latvių periodika vaikams (1918–1940 (1944)): literatūriniai ir sociokultūriniai aspektai. Kaunas: VDU, 2020.
- Neringa Butnoriūtė. Įvaizdinimo principai poezijoje: Almio Grybausko, Antano A. Jonyno, Gintaro Patacko XX a. 8-9-to dešimtmečių tekstai. Kaunas: VDU, 2019.
- Irma Antanaitytė. Tautų reprezentacija ir požiūris į kitą XX-XXI a. lietuvių literatūroje apie Rytų Prūsiją. Kaunas: VDU, 2018.
- Justina Petrulionytė-Sabonienė. Miestas literatūroje: Kauno reprezentavimo strategijos šiuolaikinėje lietuvių prozoje. Kaunas: VDU, 2017.
- Gintarė Vaitonytė. Henrio Parlando kūryba: Helsinkio ir Kauno kodai. Kaunas: VDU, 2017.
- Eugenija Valienė. Grožinės literatūros recenzija Lietuvoje XXI amžiuje: komunikacinis aspektas. Kaunas: VDU, 2016.
- Ramūnas Čičelis. Jono Meko kūrybos filotopinė žiūra. Kaunas: VDU, 2015.
- Livija Mačaitytė-Kaselienė. Pastoralinės lietuvių literatūrinio naratyvo strategijos (1945-2010). Kaunas: VDU, 2015.
- Diana Jovaišienė. Tautinio tapatumo raiška naujausiuose lietuvių autorių svetur parašytuose tekstuose (Irenos Mačiulytės-Guilford “Glėbys“; Antano Šiliekos „Bronzinė moteris“ ir „Pogrindis“; Valdo Papievio „Vienos vasaros emigrantai“ ir „Eiti“)“. Kaunas: VDU, 2014.
- Dainius Sobeckis. Leonardo Andriekaus gyvenimas ir kūryba: asmenybė ir krikščioniškasis universalizmas. Kaunas: VDU, 2013.
- Kristina Bartkienė. XX amžiaus antrosios pusės Lietuvių išeivijos rašytojų memuarai: žanro raida. Kaunas: VDU, 2010.
- Ugnius Keturakis. Prometėjizmas Jurgio Baltrušaičio ir Giovannio Papinio kūryboje. Kaunas: VDU, 2010.