Mokslas ir visuomenė po pandemijos
Šiuo metu pasaulis yra atsidūręs nežinioje – niekas negalėtų pasakyti, kada grįšime į tokį gyvenimą, kuris buvo prieš pandemiją. Prasideda postpandeminis laikotarpis.
Viešojoje retorikoje jau paplito terminas „naujoji realybė“ tarsi neišvengiamai turime susitaikyti, jog dar labai ilgą laiką gyvensime pakitusiomis sąlygomis. Šioje atmosferoje akademinės bendruomenės solidarumas ir patirtis kaip niekad svarbūs. Net ir nežinodami ateities, mes puikiai suprantame, jog vienintelė išeitis artėti prie didesnio supratimo ir solidarumo – nuoseklūs moksliniai tyrimai, patikimos informacijos atranka, mokslu paremtos sprendimų paieškos, ir kultūros bei meno sklaida, kuri įprasmina visas mūsų pastangas.
Vytauto Didžiojo universitetas buria mokslininkus, tyrėjus ir studentus dalintis įžvalgomis apie esminius mūsų valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimus po pandemijos. Šioje skiltyje rasite naujausius publicistinius tekstus, aktualius mokslinius tyrimus, o taip pat ir svarbiausias tarptautinės iniciatyvos „Kartu per atstumą“ naujienas.
Kartu per atstumą (Mind the Gap)
Vytauto Didžiojo universitetas drauge su „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ (FGIP) inicijavo tarptautinę kampaniją „Kartu per atstumą“, kuri kviečia visuomenę vietoje termino „socialinis atstumas“ rinktis tikslesnį – „fizinis atstumas“ ir, svarbiausia, pasirūpinti socialinių ryšių stokojančiais vyresnio amžiaus, taip pat su negalia ar psichikos sutrikimais žmonėmis, palaikyti su jais ryšį. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, kad pandemijos metu plačiai paplitęs terminas „socialinis atstumas“ yra ne tik klaidinantis, bet ir žeidžiantis. Kita vertus, pažeidžiami ir nesaugūs jaučiamės daugelis – pokytis, apėmęs visą pasaulį, buvo per daug staigus ir radikalus, o žinių apie ateitį vis dar trūksta.
Siekiame atkreipti nuomonės ir politikos formuotojų bei plačios visuomenės dėmesį, siūlydami vartoti tinkamesnį „fizinio atstumo“ terminą, taip pat pagalvoti, kokią reikšmę gali turėti mūsų vartojami žodžiai ar skuboti, neapgalvoti socialiniai, politiniai ar ekonominiai sprendimai. Sutrikus gyvenimo ritmui, solidarumas turėtų tapti svarbiausiu mūsų visų prioritetu.
Vis daugiau pasaulio psichiatrų atkreipia dėmesį, kad imantis apsaugos nuo viruso priemonių būtina nepamiršti jų poveikio psichinei sveikatai. Kitu atveju, sveikatos sistemos atsidurs ant krizės slenksčio. Tarptautinė kampanija „Kartu per atstumą“ greitai pasiekė pasaulinį atgarsį: palaikymą jai išreiškė jau daugiau 50 įvairių organizacijų, iniciatyvos šūkiai išversti į beveik 30 užsienio kalbų, o stipraus atsako sulaukta net Pietų Afrikos Respublikoje ir Indijoje.
Rekomendacijos
Iniciatyvos „Kartu per atstumą“ autoriai parengė su COVID-19 susijusias rekomendacijas uždarų institucijų bei ambulatorines paslaugas teikiančių organizacijų vadovams bei klientams. Iniciatyvos autoriaus R. van Voreno teigimu, šios rekomendacijos yra reikalingos todėl, kad šiuo metu daugelis tokių organizacijų visiškai neturi jokių apsaugos priemonių, o jų klientams informacija apie apsaugą nėra teikiama.
Iniciatyvos autoriai taip pat parengė ir specialų „Facebook“ puslapį „Covid-19 and mental health“, kuriame teikiama informacija apie COVID-19 ir psichikos sveikatą visuomenei, psichikos sveikatos institucijų atstovams ir klientams.
Mokslo tyrimai
Interaktyvus įrankis, padedantis numatyti COVID-19 plitimą
Socialinė nelygybė ir jos rizikos pandemijos metu
Ugdymas nuotoliniu būdu pandemijos ir kitų krizinių situacijų metu
COVID-19 distreso termometras
Viešojo valdymo sprendimai ir jų tobulinimas COVID-19 sukeltai krizei įveikti Lietuvos savivaldybėse: sprendimo priemonės ir paslaugų teikimas
Publicistika
Kultūros sektorius buvo vienas iš tų, kuriuos įvestas karantinas paveikė stipriausiai. Po truputį sugrįšime į koncertų sales, muziejų ekspozicijas bei teatrus, tačiau nežinomybė kūrėjų gretose nėra išsisklaidžiusi. Suomijos teatrai per karantino savaitę prarado 1,7 mln. eurų pelno ir 80 800 žiūrovų. Metropoliteno opera skelbia apie šimtamilijoninius nuostolius ir darbuotojų atleidimus. Muziejams JAV atleidžiant darbuotojus, o galerijoms užsidarant, „The New York Magazine“ meno kritikas Jerry‘is Saltzas apokaliptinę jauseną dar labiau sutirštino savo straipsnio antrašte „Paskutinės meno pasaulio dienos“. Ką jau kalbėti apie didelius tarptautinius meno renginius.
„Registruotų smurto atvejų karantino metu gerokai išaugo, bet jie nėra vertinami kaip smurtas prieš moteris ir vaikus, o yra traktuojami kaip eiliniai šeiminiai ginčai. Atrodytų, kad apie dešimt tūkstančių moterų Lietuvoje karantino metu tiesiog šiaip sau skambinėjo pagalbos telefonu 112”, – jautrią situaciją Lietuvoje analizuoja Jungtinių Tautų CEDAW komiteto narė, VDU prof. Dalia Leinartė.
COVID-19 pandemija užtiko pasaulį visiškai nepasiruošusį, nepaisant daugybės įspėjimų. Ji suteikė didžiules galimybes autoritariniams režimams ir šalių vadovams, kurie pasinaudojo panika ir įvedė priežiūros arba apribojimo priemones, kurias bus sunku atšaukti. Mano nuomone, daug šalių, jei ne dauguma, padarė vieną esminę klaidą – į patariamąsias institucijas neįtraukė psichologų arba psichiatrų, kurie būtų subalansavę apribojančias priemones, atkreipdami dėmesį į jų psichologinį poveikį visiems gyventojams arba atskiroms jų grupėms. Sprendimai buvo priimami neįtraukiant jais paveikiamų žmonių.
