Lygybė – raktinis žodis, kalbant apie žmonių su negalia įtrauktį

Gruodžio 3-iąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną, kurią 1992 m. tarptautine paskelbė Jungtinių Tautų organizacija. Šią dieną visuomenė atidžiau atsigręžia į žmonių su negalia teisių, laisvių, gyvenimo kokybės ar diskriminacijos problemas.

Ši diena – puiki proga pradėti garsiau kelti klausimus apie žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą, tarpusavio priklausomumą, ryšį ir būtinybę neįgaliesiems užtikrinti galimybę visapusiškai naudotis šiomis teisėmis ir laisvėmis be diskriminacijos. Būtent tai deklaruoja ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.

Vytauto Didžiojo universiteto negalios reikalų koordinatorė Miglė Janušauskaitė neabejoja, jog kalbėti apie negalią turinčius asmenis bei jų įtrauktį svarbu kiekvieną dieną – tik tuomet galėsime save vadinti socialiai atsakinga bendruomene.

„Keldami klausimus apie žmonių su negalia teises ir laisves, turime siekti geriau suprasti ir įsisąmoninti tai, kaip etiniai, politiniai, ekonominiai, socialiniai ar kultūriniai aspektai veikia šių žmonių kasdienybę. Kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už tai, kad visiems bendruomenės nariams, nepaisant jų skirtumų ir įvairovės, būtų užtikrintos lygios teisės ir galimybės. Būtent lygybė turi būti raktinis žodis, kuomet kalbame apie žmonių orumą ir įvairovę“, – mintimis dalinosi negalios reikalų koordinatorė.

„Svarbu, jog galvodami apie negalią turinčių žmonių įtrauktį mąstytume ne tik apie infrastruktūrą, pastatų ir aplinkos pritaikymus, siekiant užtikrinti jų mobilumą ir savarankiškumą, bet ir apie tai, kaip tobuliname savo požiūrį ir kokie atviri esame patys, kuomet kalba pasisuka apie neįgaliuosius“, – teigė Miglė Janušauskaitė.

Miglė Janušauskaitė

VDU profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus antrina mintims apie lygybę ir teigia, kad būtent ji – visų pokyčių pagrindas.

„Lygybės siekiu kovojama prieš struktūrinę, netiesioginę ir tiesioginę diskriminaciją negalios, lyties, tautybės ar kitu pagrindu. Siekdami lygybės atpažįstame galių santykius, be to, pripažįstame žmonių orumą ir įvairovę. Lygybei skatinti gali būti reikalingos specifinės priemonės, tarp jų – ir tinkamas sąlygų pritaikymas. Lygybė yra ypač svarbi demokratija grįstos visuomenės dimensija, tad lygybė būtina ir universitete, nes čia įgyjama patirtis, reikalinga taikiai ir socialiai teisingai visuomenei plėtoti“, – teigia Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertas.

Jonas Ruškus

Minint Tarptautinę žmonių su negalia dieną, buvo nutarta paklausti VDU bendruomenės narių, kas jiems yra lygybė?

„Lygybė neretai mums skamba kaip senas žodis, apie kurį jau tiek daug kartų buvo kalbėta ir neretai laikomasi nuomonės, kad mes laisvi ir lygūs, tad nėra ta tema daugiau ką diskutuoti. Tačiau ne visi visuomenėje jaučiasi lygūs ir turintys vienodas galimybes. Žmonės nuolat lygina save su kitais bendruomenės nariais. Žiūrint iš evoliucinės psichologijos perspektyvos, galime daryti prielaidą, kad žmogus save lygina su kitais, siekdamas įsitikinti, kad jis priklauso „stipriųjų“ ratui, nes giliai viduje tiki, kad išlieka tik stipriausieji. Šis nuolatinis siekis konkuruoti sukuria nelygybę ir, neretai, nesantaiką. Manau, kad svarbiausia suvokti, jog visi yra skirtingi ir savaip žavūs, o tai, kad kažkas yra kitoks nei tu, nereiškia, kad yra prastesnis. Juk skirtumuose slypi pasaulio grožis. Tikiu, kad svarbu ne tik pačiam išlikti, bet ir padėti kitam rasti vietą po saule. Visi trokštame pajusti ryšį su žmonėmis, būti mylimi ir priimti. Man lygybė siejasi su partneryste. Tikruose, šiltuose ir supratimo pilnuose santykiuose suvokiama, kad kiekvienas partneris papildo kitą ir jie nėra vienas už kitą geresni, jie tiesiog skirtingi. Vieno pergalė yra taip pat ir kito laimėjimas, tačiau jei vienas iš partnerių laimi ginčą, iš tiesų pralaimi abu. Kurdami tiek aplinką, tiek santykius, kurie yra paremti pagarba, bendryste ir supratimu, padovanojame tiek sau, tiek kitam dovaną, kuri pasaulį daro geresne vieta mums visiems“, – savo įžvalgomis dalinosi VDU Psichologijos bakalauro studijų studentė Aistė Paulauskytė.

„Lygybės siekimas mane lydi visą gyvenimą – pradedant kultūriniu, toliau finansiniu ir baigiant lyties aspektu. Todėl žodis „lygybė“ man vienu metu toks skambus ir skaudus. Lygybė – tai vidinis suvokimas apie pasaulį, kad tiek aš pats, tiek kitas žmogus – kitos lyties, rasės, tautybės, tikėjimo arba netikėjimo, orientacijos, turintis bet kokią, matomą ar nematomą, sunkią ar lengvą negalią – turime turėti lygias teisines galimybes į viską, kas mus supa gyvenime. Skamba gal kiek filosofiškai ir svajingai, bet man lygybė yra pirmiausia apie paties savęs ir tada kito žmogaus suvokimą, kaip unikalaus, nepakartojamo ir vienintelio tokio. Todėl lygybė man lygiai taip pat yra apie švietimą ir kovojimą vienu metu. Būdama VDU SA nare tuo ir užsiimu – siekiu, kad kiekvienas studentas turėtų lygias galimybes įstoti, studijuoti ir pabaigti šį universitetą. Ypač daug sunkumų matau negalią turinčių žmonių patirtyse. Vienas žmogus, kuris pakeitė manyje suvokimą, pasakė, kad kiekvienas iš mūsų turi negalią kito atžvilgiu. Labai tuo patikėjau ir laikausi šios minties kasdien. Norisi garsiai sakyti, kad nepakaks tik manyti, kad lygybė yra apie valdžios keičiamus teisės aktus ir kuriamas naujas strategijas – nemanau, kad tik apie tai. Tai pirmiausia apie savo paties ir kitų vertinimą, savęs ir artimųjų švietimą. Taigi, jeigu lygybės yra siekiama iš abiejų pusių – laukia šviesi ateitis“, – teigė VDU Rytų Azijos ir Psichologijos trečio kurso studentė, VDU SA Socialinių reikalų koordinatorė Ieva Vengrovskaja.

Ieva Vengrovskaja

„Lygybė – kai mes vertiname žmogų pagal tai, koks jis yra viduje, o ne kokie jo išoriniai skirtumai. Mes turime rinktis žmones, su kuriais norime bendrauti, pagal tai, kokias vertybes jie neša, o ne kokias sveikatos problemas turi. Pastebiu, kad visuomenė kartais aukština žmonių su negalia pasiekimus, vadina juos herojais arba atvirkščiai – gaili, daro žmogų negalintį labiau, nei yra iš tiesų. Visa tai nėra nei tolerancija, nei lygybė, nes taip elgdamiesi žmonės tik dar labiau pabrėžia žmogaus su negalia kitoniškumą ir skirtumą. Aš pati esu girdėjusi, kaip žmonės stebisi ir giria mane, kad siekiau aukštojo mokslo, arba – kad tapau mama, nes judu vežimėliu. Suprantu, jog tai noras pagirti, tačiau neretai vis tiek sakinyje seka patikslinimas, kad atsižvelgiant į sveikatos būklę. Universitetas man davė labai daug tikros lygybės pojūčio. Atsiskaitymų metu mane vertindavo ne pagal mano negalią, o pagal mano žinias, niekas nereikšdavo gailesčio, nenuolaidžiavo ir elgėsi taip pat, kaip su visais. Už žmogų su negalia nereikia sugalvoti, nuspręsti ar padaryti, jam reikia tiesiog padėti ten, kur pats paprašo pagalbos“, – savo patirtimis dalinosi VDU absolventė bei anksčiau koordinatorės negalios reikalams pareigas ėjusi Rūta Kupčinskaitė.

Rūta Kupčinskaitė

„Lygybė man – kai kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo tautybės, rasės, negalios ar kitų sunkumų, turi teisę gyventi lygiai su visais. Tai reiškia, kad visuomenė turi būti sąmoninga ir lanksti, gebanti priimti kiekvieną. Kad taip įvyktų, turėtų būti kuriami įrankiai bei galimybės, kurios prisidėtų prie visuomenės švietimo. Geriau suvokdami vieni kitų poreikius, tampame palankesni ir atviresni, atsiranda saugumo jausmas, kuris leidžia kiekvienam bendruomenės nariui pilnai atsiskleisti, išnaudoti savo potencialą ir jaustis gerai“, – teigė VDU studentas bei specialistas negalios reikalams Martynas Vitkus.

Martynas Vitkus

Vertinant ilgametes VDU darbo su neįgaliaisiais ir įtraukties į aukštąjį mokslą tradicijas, puoselėjant neįgaliesiems draugiško universiteto idėją bei atsižvelgiant į universiteto 2021–2027 m. strateginį veiklos planą, pradėtas rengti studijų/darbo prieinamumo ir studijų/darbo sąlygų pritaikymo dokumentas. Juo bus siekiama sudaryti sąlygas ir užtikrinti tvarų veiksmų planą negalios srityje, orientuotą į universiteto studentus ir darbuotojus; pagerinti asmenų su negalia galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą; įsidarbinti aukštojo mokslo institucijose bei užtikrinti jiems tinkamų studijų ar darbo sąlygų sudarymą. Planuojama, kad šis studijų/darbo prieinamumo ir studijų/darbo sąlygų pritaikymo dokumentas, atliepiantis bendruomenės narių turinčių negalią poreikius, ateityje taptų dar platesnis – universiteto lygybės ir įvairovės politikos dedamoji dalis.