Konferencija skirta 150-osioms žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) gimimo metinėms paminėti.
Reikšmingiausias Lietuvos menininkas, kompozitorius, tapytojas ir fotografas, kurio kūryba įkūnija tarpdiscipliniškumą ir gylį, avangardo ir paveldo sintezę, įkvepia visus nuo meno ir humanitarinių iki visuomenės, technologijų ir gamtos mokslų sričių. M. K. Čiurlionio palikimas – apie 300 tapybos ir grafikos kūrinių, iš kurių žymiausi – tapybinės sonatos. Panaudodamas muzikinę sonatos formą, grįsta skirtingų tonacijų ir temų priešprieša, menininkas randa unikalų menų sintezės būdą sujungti muzikai ir tapybai.
Konferencijoje „Mokslo ir kultūros sonata“ jungsime iš pirmo žvilgsnio nesijungiančias mokslo kryptis, meną, sportą bei kultūrą ir ieškosime bendro vardiklio – mūsų visų idėjų sintezės.
Konferenciją pristato VDU alumnų, genetikų Luko Žemaičio ir Igno Galmino, bei tapytojo Tado Sokolovo 2022 metais sukurtas pirmasis ateities mokslo ir meno sinergijos kūrinys pasaulyje – paveikslas „Dabartis Naujajam Rytojuj – DNR paveikslas Nr. 1“.
Paveikslas turi dvi puses – matomą ir nematomą. Nematomoje paveikslo dalyje – pirmą kartą istorijoje dažuose panaudota DNR įrašymo technologija, kurioje užkoduoti 196 žymiausi M.K. Čiurlionio darbai, metus laiko rinkti Valstybės pažinimo centro lankytojų palinkėjimai Lietuvai bei atvertos durys į skaitmeninę NFT meno formą.
Kūrinio drobė padengta per 30 įvairių akrilo ir lako dažų sluoksnių, kurie tarpusavyje persidengdami sukuria spalvingą, užrašų ir simbolių kupiną žavingą grafičių stilių. Šiame kūrinyje taip pat bus galima rasti būtent šio projekto metu sukurtą specialų simbolį, kuris parodo, kad žymėtas objektas yra inkrustuotas DNR su užkoduota informacija.
Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai ir 11-12 klasių moksleiviai iš VDU partnerinių mokyklų. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe.
Registracija vyksta iki balandžio 7 d.
Atrinktų pranešimų autoriai bus informuojami iki balandžio 15 d.
Raktiniai žodžiai: liberalieji menai, tarpdiscipliniškumas, kūrybiškumas, darnus vystymasis, vizionieriškumas, daugiakalbystė, dirbtinis intelektas (DI)
Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.
Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.
Muzikos režisieriai: Arūnas Zujus, Vytautas Bedalis
Koncertas – tai virš valandos trunkantis pasirodymas, kur susilies gyvai atliekama ir elektroninė muzika, vizualizacijos. Prieš koncertą ir po jo, prie salės esančiame hole, kaip transmedialaus meno dalis, pasitiks Rimanto Plungės tapybos darbai, sukuriantys praplečiantį naratyvinį kontekstą ir giliau įtraukiantys žiūrovą į visuminę projekto „Šiaurė“ patirtį.
Muzika: Titas Petrikis
Tapyba: Rimantas Plungė
Vizualizacijos: Matas Gineika
Scenografija ir dailė: Artūras Šimonis
Garso režisierius: Matas Jančauskas
Šviesos technologijos: Viktoras Vaicekauskas
Prof. dr. Rimantas Plungė (VDU Menų fakultetas) ir prof. dr. Titas Petrikis (VDU Menų fakultetas)
„Echoes of the North: M. K. Čiurlionis’ Legacy in Transmedia Art“
Greta Katkevičienė (VDU Humanitarinių mokslų fakulteto studentė, M. K. Čiurlionio rinkinių skyriaus muziejininkė Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje)
„Multifaceted reflections of Čiurlionis“
Gediminas Kvietkauskas (AB „East West Agro“ vadovas)
„Laisvė kurti – ar tikrai durniams sekasi?“
Konferencija yra dalis visus 2025 metus truksiančių renginių, projektų ir iniciatyvų, skirtų VDU pirmininkavimui „Transform4Europe“ (T4EU) aljanse. Vienuolika Europos universitetų vienijantis aljansas siekia sukurti bendras struktūras, programas, mokslo bei inovacijų platformas, o svarbiausia – stiprinti T4EU ateities viziją, tapatybę ir bendradarbiavimą.
„Laisvė kurti 2024“ buvo skirta VDU atkūrimo ir artes liberales studijų modelio 35-mečiui.
„Kas yra žavu kūryboje, kuri yra net ir moksle, ir neišvengiamai mene, kad čia nėra ribų, kad reikia provokuoti, reikia ieškoti naujų formų ir kartais tas taisykles laužyti, sudrebinti. Visa tai ir pastūmėja tolimesnių atradimų linkme“, – sakė konferencijos svečias, VDU alumnas, genetikas Lukas Žemaitis.
„Laisvė kurti 2023“ atliepė Jungtinių Tautų iškeltus tarptautinius darnaus vystymosi tikslus.
„Bendruomenių saugumas ir įgalinimas, darnus vartojimas ir tvarumas, atskirties mažinimas ir gerovė, kova su klimato kaita – tai globalūs iššūkiai, kurie skatins mūsų studentus atpažinti artes liberales principais grįstų studijų privalumą sprendžiant kompleksiškas problemas. Juk tokius iššūkius galima įveikti tik pasitelkus kūrybiškumą, įvairiapuses prieitis, platesnį situacijos matymą ir vertinimą. Tai, ko ir siekiame suteikdami studentams individualizuotus studijų pasirinkimo kelius“ – teigė VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.
Pirmą kartą suorganizuota konferencija „Laisvė kurti 2022“ buvo skirta Lietuvos universiteto šimtmečiui paminėti.
„Žavimės savo studentais: jų kūrybingumu, atvirumu naujovėms, visuomeniškumu ir socialiniu atsakingumu. Organizuodami konferenciją norėjome juos visus suburti, sukurti forumą, kuriame jie galėtų dalintis savo mintimis ir įžvalgomis, pristatyti savo pasiekimus moksle ir mene ir diskutuoti jiems aktualiomis temomis. Siekėme suburti skirtingų studijų krypčių studentus, besidominčius tomis pačiomis temomis ir problemomis, bet žvelgiančius į jas ir gvildenančius jas iš savo mokslo srities pozicijų”, – sakė viena iš konferencijos organizatorių, VDU Užsienio kalbų instituto dėstytoja Žieda Tamašauskaitė.
