Kiekvieną trečiadienį VDU darbuotojų lauks nuotolinė mankšta
Nuo vasario 1 dienos, kiekvieną savaitę, trečiadieniais 12:00 val. VDU Sporto centras ir trenerė Asta Mockienė kviečia darbuotojus trumpam atitrūkti nuo darbų ir prisijungti į 20 min. trukmės nuotolinę treniruotę, kurios metu galėsite išbandyti diferencinio ėjimo mankštą, puikiai tinkamą atlikti tiesiog darbo vietoje. Tai nesudėtinga, trumpa, efektyvi ir nereikalaujanti jokios įrangos mankšta, pagerinanti kraujotaką, širdies darbą, audinių kvėpavimą, laikyseną, pusiausvyrą, kūno stabilumą ir pečių mobilumą.
Prisijungimas prie nuotolinės mankštos
Fizinis aktyvumas mūsų gyvenime
Ypač intensyviai gyvenimo sąlygos kito per pastarąjį amžių, išstumdamos fizinį aktyvumą iš mūsų buities ir profesinės veiklos. Fizinis aktyvumas yra stiprus dirgiklis, veikiantis visą mūsų organizmo sandarą: ląsteles, audinius, organus bei sistemas, o jeigu jis nepakankamas, atsiranda struktūriniai ir funkciniai organizmo pokyčiai. Daugybė tyrimų atliktų per 50 metų rodo, kad sėsli gyvensena ir mažas fizinis aktyvumas yra susiję su aukštu kraujospūdžiu, per dideliu cholesterolio kiekiu, nutukimu, II tipo cukriniu diabetu, sergamumu širdies kraujagyslių sistemos ligomis, tam tikros lokalizacijos onkologinėmis bei psichikos ligomis. Nustatyta, kad sėdėjimo laikas stipriai teigiamai koreliuoja su mirtingumu nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų.
Ką daryti, kad išvengtumėme su sėdimu darbu susijusių pasekmių? Vienas iš būdų – reguliariai daryti fizinio aktyvumo pertraukas.
Mankštos svarba darbe
Mankšta darbe ypač reikalinga sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Dėl nuolatinio ilgo sėdėjimo kinta kaulų, raumenų bei kitų audinių mityba. Kaulai tampa trapesni, sumažėja sąnarių paslankumas, sumažėja raumenų susitraukimo jėga, apimtis, svoris, raumenys praranda jėgos, greičio bei ištvermės savybes. Susilpnėjus raumenims, raiščiams – pasikeičia laikysena, deformuojasi krūtinės ląsta, pėda darosi plokščia, ir visa tai, sukelia sveikatos sutrikimų, blogėja gyvenimo kokybė. Remiantis pastarųjų metų mokslinėmis studijomis, nustatyta, kad sėdimą darbą dirbantys asmenys praleidžia apie 80 proc. darbo dienos sėdint. Esant ilgalaikėje statinėje sėdimoje padėtyje, darbuotojai ilgainiui patiria diskomfortą, nuovargį, nugaros skausmus. Ilgai trunkantis sėdėjimas darbo metu yra susijęs su padidėjusia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligomis, nutukimu, diabetu, psichikos ligomis. Sėdimo pobūdžio darbas bei ilgalaikis sėdėjimas laisvalaikio metu neigiamai veikia raumeninę masę ir jėgą bei kaulų mineralinį tankį. Mokslininkai teigia, kad sėdimas darbas gali turėti įtakos onkologinių susirgimų rizikai.
Kaip atliekamas diferencinis ėjimas?
Dėl ilgą laiką trunkančio sėdimo darbo sutrinka kai kurių audinių aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, jaučiamas raumenų, sausgyslių, raiščių sustingimas, todėl diferencinis ėjimas, pagal Wolfgango Schöllhorno metodą, yra ypatingai tinkama mankštos forma.
Diferencinio ėjimo metu atliekami cikliniai judesiai rankomis ir kojomis, pratimų atlikimo tempas ir kartojimų skaičius individualus (10-20 k.).
Kadangi kasdienėje veikloje mes daug sėdime, lenkiamės į priekį, atsiranda disbalansas tarp raumenų grupių, todėl diferencinio ėjimo metu judesiai rankomis atliekami tik atgal. Pratimų atlikimas ir seka paremta keliais fiziologiniais dėsningumais: kraujotakos, mikrocirkuliacijos, fascijų judėjimo dėsningumais, viso kūno tarpusavio ritmais ir jų suderinimu. Prof. A. Vainoras nustatė, kad 10 minučių mažo intensyvumo diferencinio ėjimo pratimai pagerino tiriamųjų širdies darbą.
