JAV poetas, VDU dėstytojas dr. M. Black: laisvieji menai padeda įkūnyti žmogiškumą

„Politinis strategas Jamesas Carville’as sugalvojo kažką panašaus į šūkį Billui Clintonui: „Svarbiausia – ekonomika, kvaily“. Manau, kai daugelis amerikiečių pamato save lyg „Monopolio“ žaidėjus, jiems išteklių prieinamumas ir įperkamumas gali tapti tokie svarbūs, kad tai trukdo turėti ilgalaikę viziją. Prezidento rinkimų rezultatai parodė, kas nutinka, kai visuomenėje nėra plačiai įsisavinami laisvieji menai. Manau, per ateinančius mėnesius ir metus JAV giliau suvoks, ką pasirinko“, – samprotauja lietuviškų šaknų turintis „Fulbright“ mokslininkas, JAV poetas, San Diego universiteto dėstytojas dr. Malachi Black, kuris šiuo metu dėsto Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

Pasak poeto, prezidento rinkimai galimai leidžia matyti naujas išraiškas to, ką galima vadinti nuolat besikeičiančiu tapatybės pojūčiu. Savo dėstomose Amerikos civilizacijos paskaitose VDU Anglų filologijos studentams dr. M. Black akcentuoja Amerikos savivoką – kaip ji yra suprantama per pasakojimo elementus, politines struktūras ir net žaidimus, tokius kaip „Monopolis“, kurį galima laikyti Amerikos civilizacijos ir kultūros atspindžiu.

Dėstytojas yra didelis laisvųjų menų (artes liberales) šalininkas – studijų, kurios aprėpia įvairias disciplinas nuo literatūros ar gamtos mokslų iki filosofijos ir skatina platų, gilų mąstymą. Pašnekovas tikina, kad kritiko Kenneth Burke frazė „įranga gyvenimui“, kuria jis apibūdino literatūrą, itin tinka ir laisviesiems menams. Neatsitiktinai šiuo metu dr. M. Black dėsto būtent VDU – universitete, kuris pirmasis Lietuvoje pritaikė laisvųjų menų koncepciją savo studijose.

„Laisvieji menai suteikia tam tikrą rinkinį gebėjimų, kurie skatina ir palaiko mūsų laisvę. Jie leidžia išsivaduoti iš nežinojimo nelaisvės ir taip pat nubrėžia laisvos minties kontūrus, kurie yra bet kurios laisvos visuomenės pagrindas. Manau, kad laisvieji menai padeda mums įkūnyti savo žmogiškumą, kuris yra vis svarbesnis susiduriant su besivystančiomis technologijomis. Tęsiantis XXI amžiui, pamatysime, jog laisvieji menai iš tiesų yra pagrindinis mechanizmas, padedantis išlaikyti aiškią vertybių sistemą ir tikslingumą“, – prognozuoja dr. M. Black.

Riboto dėmesio eroje nėra labiau prieinamo meno už poeziją

Ne vieną apdovanojimą už savo kūrybą pelnęs poetas sako, kad poezija šiandien yra vienas labiausiai nuvertintų menų. Visai kaip laisvieji menai ir literatūra, poezija gyvenimui ir pasaulio suvokimui suteikia gilumo. Dr. M. Black itin patinka viena citata iš Jameso Joyce‘o romano „Ulisas“, kurio vienas iš veikėjų taikliai apibūdina šį gilumą: „Svarbiausias klausimas apie meno kūrinį – kokio gylio yra gyvenimas, iš kurio tas kūrinys yra kilęs?“.

„Patirties gilumas yra būtent tai, ką poezija gali suteikti kiekvienam skaitytojui – kai ji patiriama su visu savo keistumu, dvejojimu ir išmintingumu. Jei dažniau susidurtume su žmogiškumu, kuris yra poezijos šerdyje, manau, išsilaisvintume iš daugelio iššūkių. Riboto dėmesio eroje nėra labiau prieinamo meno už poeziją, tačiau nesu tikras, kiek žmonių apskritai žino, kad ji vis dar egzistuoja“, – teigia pašnekovas.

Lietuvoje – nuolatinis istorijos persipynimas su ateitimi

Dr. Malachi Black turi lietuviškų šaknų, nes jo proseneliai iš tėvo pusės yra kilę iš Lietuvos: prosenelis Morrisas Black kilęs iš Truskavos miestelio Kėdainių rajone, o prosenelė Rebecca Black – iš Šeduvos Radviliškio rajone. Dėstytojas atskleidžia, kad yra aplankęs šias vietas, nors apie jo prosenelius, kurie į JAV emigravo dar apie 1904–1905 m., žinoma nedaug.

„Kai jie išvyko, Lietuva vis dar buvo carinės valdžios kontroliuojama, ir jų pėdsakų yra labai, labai mažai. Šeduva yra, įvairiomis prasmėmis kalbant, neįprasta. Dabar ten statomas didelis muziejus „Dingęs štetlas“, kuriam daugiausia lėšų paaukojo iš P. Afrikos kilęs rėmėjas. Taigi, tai yra tarptautinių sankirtų erdvė. Manau, tame, kad galiu žengti tomis pačiomis Truskavos ir Šeduvos gatvėmis, kuriomis žengė ir mano protėviai, slypi didelė galia“, – tvirtina poetas. Anot jo, Lietuvos žmonės, kultūra ir gamta įkvepia.

 „Tai, ką Lietuva pasiekė per mažiau nei 35 nepriklausomybės metus, yra nuostabu. Mano patirtis čia giliai rezonuoja su tuo pačiu aspektu, kuris būdingas ir mano entuziastingiausiems susidūrimams su filosofija, literatūra ir menais apskritai, tarp jų ir laisvaisiais – tai yra abipusiai daug naujo atskleidžiantis praeities susitikimas su ateitimi. Manau, Lietuvoje – tiek materialiajame, architektūriniame, tiek dvasiniame, civilizaciniame lygmenyse – matome nuolatinį tam tikros istorijos persipynimą su tam tikra ateitimi“, – mano dr. M. Black.

Amerikiečiui nesvetimas ir lietuviškas klimatas, kadangi jis užaugo netoli Niujorko, toje JAV dalyje, kuriai taip pat būdinga metų laikų kaita. „Manau, egzistuoja ne viena, o daug Lietuvų – priklausomai nuo to, kokį žmogų susitinki, iš kurios kartos jis yra kilęs. Tas pats galioja visoms šalims. O aš, kaip prašalaitis, skiriantis tam tikrą antropologinį dėmesį, suprantu, kad, kaip ir pažangiose fizikos formose, esu dalelytė, kurios stebėjimas daro įtaką tam, kur esu ir ką matau“, – svarsto pašnekovas.

Džiugina VDU studentų tikėjimas autentiškumu

Dalindamasis mintimis apie studentus JAV ir Vytauto Didžiojo universitete, dėstytojas teigia, kad šiandien jaunimas visame pasaulyje naudoja tą patį „pasą“ – savo socialinių tinklų paskyrą. Jauniems žmonėms internetas nėra tik kažkas virtualaus – jie ir realų pasaulį, ir internetą suvokia kaip vienodai tikrus. Šis realumas galimai turi įtakos jaunų žmonių dėmesingumui.

„Tačiau aš pamačiau, kad VDU studentai nuostabiai atsiliepia į autentiškumą, nuoširdaus rūpesčio išraiškas. Jiems būdingas džiuginantis tikėjimas autentiškumu kaip vedliu ir kaip prasmingumo ženklu. Aš tai labai vertinu“, – sako VDU Anglų filologijos katedroje dėstantis dr. M. Black, kitą semestrą universitete skaitysiantis literatūros ir medijų bei etninės literatūros paskaitas.

Paklaustas apie jam įsiminusius, neseniai perskaitytus eilėraščius, dr. M. Black sako, kad jį sujaudino Matthew Buckley Smith kūrinys „Nugirsta skaityme“ („Overheard at a Reading“), publikuotas literatūros žurnale „32 Poems“. Poetas pats šiuo metu taip pat rašo naujus eilėraščius – anot jo, naujausia kūryba paremta jo patirtimis Lietuvoje: kasdienybe, praeities, dabarties ir ateities susidūrimais.

Dr. Malachi Black tikina, kad įkvėpimo šaltiniu jis laiko patį sąmoningumą, o kalba yra įdomi membrana, parodanti sankirtą tarp išorinio ir vidinio pasaulio, leidžianti žmonėms geriau suprasti save, savo emocijas ir pasaulio patyrimą. Svarbiausia ir sunkiausia rašytojo užduotis – atskirti tiesą nuo netiesos bei išraiškas, kurios yra nereikšmingos ar nereikalingos, nuo tų, kurios yra būtinos.

„Tai, kas yra būtina, ateis savo laiku ir savo sąlygomis. Tokia yra mūsų užduotis: visai kaip olimpietis, kuris nuolat treniruojasi, turi būti pasiruošęs svarbiam įvykiui, kai jis ateis. Tad didžioji dalis to, ką parašome, yra blogos kokybės – tiek mano, tiek kitų. Turime išmokti atpažinti, kur slypi tiesa tame, ką norime pasakyti, ir išmokti tai ugdyti“, – įsitikinęs dr. M. Black.

Dr. Malachi Black Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Anglų filologijos katedroje dėsto paskaitas dalyvaudamas „Fulbright“ stipendijų programoje.