VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras kviečia į filmų peržiūrą
Lapkričio 7 d. 18 val. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje, A. Mapu g. 18, vyks filmų „Natalija Gorbanevskaja: aš nesu didvyrė“ ir „Viktoras Fainbergas. Kategoriškai nesutinkantis“ peržiūra ir diskusija. Trukmė – apie 2 val.
Renginį organizuoja Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė”, Žydų kultūros paveldo kelio asociacija, Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ir VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras. Partneris – Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus.
Platesnis aprašymas:
Renginio metu prisiminsime garsius sovietmečio politinius disidentus Nataliją Gorbanevskają (1936–2013) ir Viktorą Fainbergą (1931–2023). Du dokumentininkų Ksenijos ir Kirilo Sacharnovų filmai pasakos apie žmones, kurie nepabūgo sovietų režimo ir 1968-ųjų rugpjūtį Raudonojoje aikštėje Maskvoje protestavo prieš SSRS invaziją į Čekoslovakiją. Pristatyti filmų iš Lenkijos atvažiuos pati režisierė.
Ksenija ir Kirilas pasitraukė iš Rusijos šiai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, ir su aštuonmečiu sūnumi apsistojo Lenkijoje. Žydų bendruomenės „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ steigėjas, daugelio meno projektų iniciatorius Daumantas Levas Todesas su Sacharnovais susipažino 2015 metais, kai šiedu kūrė filmą apie Vilniaus getą išgyvenusią rašytoją Mariją Rolnikaitę.
Filmas „Natalija Gorbanevskaja: aš nesu didvyrė“ (2016)
1968 m. rugpjūčio 25 d. rusų poetė Natalija Gorbanevskaja ryžosi veiksmui, pakeitusiam jos gyvenimą: su trijų mėnesių sūnumi ji stojo greta kitų septynių žmonių, kurie Raudonojoje aikštėje protestavo prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją. Pasipriešinimo aktas jai atsiėjo kelerius įkalinimo metus. Natalija Gorbanevskaja tapo disidentų judėjimo legenda, dažnai šlovinama kaip didvyrė. Tačiau ji kukliai tvirtino: „Nesu didvyrė, aš tik paprastas žmogus.“
Filmo kūrėjai keletą metų lydėjo Nataliją Gorbanevskają, stebėdami poetės rūpesčius, drąsios pozicijos motyvus ir gyvenimą tremtyje po to, kai ji buvo priversta palikti SSRS.
Filmas „Viktoras Fainbergas. Kategoriškai nesutinkantis“ (2023)
1968 m. rugpjūčio 25 d. Viktoras Fainbergas dalyvavo legendinėje demonstracijoje Raudonojoje aikštėje prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją. Jam SSRS pritaikė griežtą sankciją – baudžiamąją psichiatriją. Užuot puolęs į neviltį, Viktoras Fainbergas kalėdamas sugebėjo surengti tarptautinę kampaniją prieš psichiatrijos naudojimą politiniais tikslais.
1968-ųjų protestas prieš sovietų sprendimą siųsti tankus į Prahą buvo simbolinis žingsnis, pradėjęs disidentų judėjimą SSRS. Sovietų pajėgos rugpjūčio 21-ąją numalšino vadinamąjį Prahos pavasarį, mėginusį demokratizuoti komunistinę sistemą.
Protestuotojai Maskvoje spėjo iškelti vos kelis plakatus su užrašais „Gėda okupantams“, „Už jūsų ir mūsų laisvę“ ir „Tegyvuoja laisva ir nepriklausoma Čekoslovakija“ ir juos tuoj pat suėmė saugumiečiai.
Be N. Gorbanevskajos ir V. Fainbergo, tarp akcijos dalyvių buvo Pavelas Litvinovas, Vladimiras Dremliuga, Konstantinas Babickis, Larisa Bogoraz, Vadimas Delaunay ir Tatjana Bajeva. Visiems teko brangiai sumokėti už pasipriešinimą režimui.
