Europarlamentaro prof. Liudo Mažylio patarėja Gintarė Labotakytė-Domarkienė: karjera ES institucijose – nebijantiems atsakomybių

„Jei nori įgyti patirties, turi nebijoti priimti sprendimus, kurie iš pradžių tau kainuos daug pastangų, bet vėliau atves į išsvajotą rezultatą”, – įsitikinusi Europos Parlamento (EP) nario prof. Liudo Mažylio patarėja Gintarė Labotakytė-Domarkienė.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė pasakoja niekada neįsivaizdavusi savęs dirbančios vienoje svarbiausių Europos Sąjungos (ES) institucijų, tačiau tikina, jog visus svarbiausius pasirinkimus profesinėje srityje lėmė jos nusiteikimas pirmenybę teikti veikloms, kurios, visų pirma, yra įdomios jai pačiai.

Profesinį kelią formavo ne vien studijos

Gintarė pasakoja ilgą laiką galvojusi studijuoti politikos mokslus, tačiau vieną dieną VDU puslapyje pamačiusi Viešosios komunikacijos programos aprašą, ji teigia iškart supratusi, kad ši studijų programa – tarsi būtų sukurta konkrečiai jai. „Supratau, kad čia galėsiu mokytis visko, ko norėsiu. Studijų aprašas buvo tikrai patraukliai parengtas, nes tais metais mūsų įstojo daugiau nei 200. Fakultetui net kilo iššūkių, kur tiek studentų susodinti”, – studijų pradžią prisimena Gintarė.

Aktyviai į įvairias veiklas mokykloje įsitraukdavusi absolventė prisimena, kad pirmaisiais studijų metais universitete ji nemažai laiko praleido tiesiog stebėdama aplinką ir ieškodama, kokie papildomi užsiėmimai galėtų sudominti smalsią merginą.

„Kadangi mokykloje man labai patikdavo organizuoti renginius, antraisiais studijų metais įsitraukiau į VDU savanorių gretas. Kartu su kitais savanoriais darydavome įvairius darbus: nuo svečių pasitikimo iki jų paltų pakabinimo rūbinėje ir pan. Tai man padėjo pamatyti, kaip renginių organizavimas ir universiteto gyvenimas atrodo iš vidaus.

Tuo pačiu metu pradėjau mokytis ispanų kalbos, o dėstytoja netrukus pasiūlė prisijungti ir prie ispanų kalbos klubo. Čia tikėjausi ne tik išmokti kalbą, bet ir pabendrauti su ispanakalbiais. Šios veiklos ne tik praturtino mano studijas, bet ir stipriai prisidėjo prie to, kaip vėliau klostėsi mano profesinė karjera”, – prisimena Gintarė.

Universitete absolventei didelį įspūdį paliko ir šilti santykiai tarp dėstytojų ir studentų. Pasak Gintarės, šiltą ryšį užmegzti padėdavo ir dalyvavimas įvairiose veiklose. „Pavyzdžiui, su viena dėstytoja susidraugavome pirmakursių priėmimo į studijas VDU metu, kur sėdėdamos prie vieno stalo priiminėdavome studentų dokumentus. Su kitais dėstytojais kartu vykdavome atstovauti universitetą Studijų mugėje. Kai apie tai papasakodavau savo klasiokams, įstojusiems į kitas aukštąsias mokyklas, sulaukdavau atsakymų, kad kituose universitetuose hierarchijos buvo kur kas daugiau”, – sako Gintarė.

Ji geru žodžiu mini ir universiteto artes liberales studijų modelį, suteikiantį galimybę lankyti ne tik savo specialybės, bet ir kitų mokslo krypčių paskaitas. Gintarė sako, kad bioetikos, sociologijos paskaitos ne tik praplėtė jos akiratį ir leido susipažinti su kitomis studijų sritimis, bet ir suformavo tam tikrus įgūdžius, kurių ji laikosi iki šiol.

„Pavyzdžiui, per ekonomikos paskaitas išmokau kiekvieną mėnesį pildyti savo išlaidų ir pajamų lentelę, ką dar ilgai darydavau net ir jau baigusi studijas. Ir nors tuo jau kurį laiką nebeužsiimu, tačiau įprotis rūpintis savo finansais yra išlikęs iki šiol”, – studijų patirtį apibūdina Gintarė.

Karjeros posūkį nulėmusi pažintis

Dar prieš baigdama komunikacijos studijas, Gintarė tikina iš anksto žinojusi, kad norės toliau plėsti savo profesinių galimybių lauką, tad magistro studijų metu kryptingai pasuko į politikos mokslų sritį.

„Magistro laipsnis yra svarbus dirbant valstybiniame sektoriuje. O ir dirbti valstybinėse institucijose mane traukė labiau nei versle. Taip pasirinkau Europos Sąjungos viešosios politikos ir administravimo magistro studijas, kuriose, iš dalies atsidūriau labiau galvodama apie praktinę jų naudą. Tačiau jau studijuodama supratau, kaip man pasisekė, nes Europos Sąjungos politika man pasirodė labai įdomi”, – kelią į magistro studijas apibūdina Gintarė.

Pasak absolventės, posūkį studijų krypties pasirinkime nulėmė ir bakalauro studijų metu įgyta darbinė patirtis. Dar būdama studente ji vasaras leisdavo savo gimtojoje Kretingoje, kur dirbo vietinio rajono laikraščio redakcijoje.

„Vis dėlto, po kelių tokių vasarų supratau, kad žurnalistika – ne man, viešieji ryšiai traukė labiau. Kadangi buvau ispanų klubo prezidentė, netrukau susidraugauti ir su Užsienio kalbų instituto dėstytojais. Taip gavau rekomendaciją ispanų kalbos mokyti vaikus, šia veikla užsiėmiau kelerius metus. Studijų pradžioje tikrai nebūčiau drįsusi pagalvoti, kad galėčiau mokyti kitus. Baigusi pirmą magistro studijų kursą laimėjau stipendiją kalbos kursams Ispanijoje. Džiaugiuosi, kad nepabijojau, pabandžiau, o po magistro dar ir pedagogikos studijas baigiau”, – dalinasi Gintarė.

Magistro studijos aktyviai studentei suteikė ne tik politologinių žinių, bet ir pažintį, nulėmusią jos tolesnę karjerą.

„Mūsų studijų programos vadovas buvo profesorius Liudas Mažylis. Jis mums dėstė nemažai paskaitų. Kadangi kursas buvo nedidelis, pakankamai gerai pažinojo studentus. Jau po studijų teko kartu dirbti prie vieno bendro projekto, o kadangi tuo metu pati įsidarbinau VDU Marketingo ir komunikacijos departamente, su profesoriumi toliau palaikėme šiltą ryšį.

Su profesoriumi Liudu Mažyliu (asmeninio archyvo nuotr.)

Kai sužinojau, kad profesorius dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose, palinkėjau sėkmės ir paraginau kreiptis, jei reikės kokios pagalbos. Ir kartais tikrai pasitaikydavo, kad patardavau vienu ar kitu klausimu. Po rinkimų rezultatų paskelbimo praėjus 15-ai minučių sulaukiau iš jo skambučio su klausimu: „Ar važiuojam kartu?“. Prisipažinsiu, kad ši žinia nebuvo visiškai kaip iš giedro dangaus, nujaučiau, kad taip gali būti. Sakau: „Važiuojam”. Tad man šis darbas atėjo per politinį pasitikėjimą”, – karjeros posūkį prisimena Gintarė.

Darbas Europos Parlamente – ne kiekvienam

Europos Parlamente jau antrą parlamentaro L. Mažylio kadenciją dirbanti Gintarė teigia, kad šioje institucijoje gyvenimas verda pagal kiekvieną mėnesį besikartojantį kalendorių.

„Vieną savaitę kartu su parlamentarais dirbame jų pasirinktuose komitetuose. Kitą savaitę ruošiamės plenarinei sesijai Strasbūre. Ją vadiname frakcijų savaite, kurios metu dirbame savo frakcijose ir darbo grupėse, o pagrindiniame frakcijos posėdyje yra diskutuojama apie tuo metu svarbias aktualijas ir kitą savaitę plenariniuose posėdžiuose laukiančius balsavimus. Didžiąją dalį darbo sudaro posėdžiai ir įvairūs susitikimai, o viskas galiausiai susiveda į plenarinę sesiją”, – pasakoja Gintarė.

Vienoje svarbiausių ES institucijų dirbanti specialistė pažymi, kad Europos Parlamento narių padėjėjai rūpinasi ir politine, ir technine darbo puse: padeda politikams pasiruošti posėdžiams, pataria ir konsultuoja įvairiais politiniais klausimais, organizuoja keliones ir išvykas, padeda atsakyti į elektroninius laiškus ar skambučius, skirsto lėšas, dėlioja darbotvarkę… Ir viskas tam, kad parlamentarai galėtų kuo daugiau laiko skirti politiniam darbui.

Gintarės apibūdinimu, lyginant su kitomis ES institucijomis, Europos Parlamentas išsiskiria liberalia darbo aplinka, tačiau pabrėžia, kad svarbiausios savybės čia dirbant yra organizuotumas ir komunikabilumas.

„Turi gebėti gerai susidėlioti prioritetus. Tą daryti išmokau dar universitete, kai reikėdavo vienu metu pasiruošti keliems svarbiems atsiskaitymams. Europos Parlamente užduotims atlikti skirti terminai yra labai intensyvūs. Viską turi daryti labai greitai: greitai reaguoti, negali netikrinti elektroninio pašto, nes, kitu atveju, per dieną prisikaups šimtai laiškų ir užklausų. Viskas čia turi būti atlikta ir paruošta laiku”, – savo darbą apibūdina Gintarė.

Gebėjimas būti komunikabiliam praverčia kai reikia parlamentarui padėti priimti svečius ar bendrauti su rinkėjais. Universitete turėjome daug erdvės viešajam kalbėjimui, su dėstytojais bendraudavome kaip lygūs su lygiais, tad ši savybė man dabar suteikia daugiau pasitikėjimo ir užtikrintumo bendraujant ir diskutuojant su kolegomis Europos Parlamente: tiek kitais asistentais, tiek ir su pačiais politikais”, – sako Gintarė.

Vis dėl to, kalbėdama apie gyvenimą svečioje šalyje Gintarė pripažįsta, kad darbas Europos Parlamente ne kiekvienam – dažnai ES institucijose dirbantys žmonės dėl intensyvių ir ilgų darbo valandų jaučiasi pakankamai vieniši.

„Kadangi šią kadenciją į Briuselį persikėliau su šeima, nebeturiu kito varianto, kaip tik pasibaigus darbo valandoms užversti kompiuterį. Tačiau kai pirmą kartą čia atvykau viena, tikrai ne visada pavykdavo atskirti laisvalaikį nuo darbo”, – ne tokią romantišką darbo Europos Parlamente pusę atskleidžia Gintarė.

Gintarė (viduryje) su Europos Parlamento nariais ir politikais (asmeninio archyvo nuotr.)

Studijų aplinka svarbi tiek pat, kiek ir studijos

Kalbėdama apie pasirinkimus ir kaip tam tikri sprendimai ją atvedė iki darbo vienoje svarbiausių ES institucijų, moteris sako, svarbiausia yra nesivaikyti madų ir negalvoti apie konkrečias pareigas, o pirmiausia rinktis tai, kas yra įdomu pačiam žmogui.

„Prisimenu vieną epizodą, kai su profesoriumi L. Mažyliu dalyvavome susitikime su moksleiviais. Viena mergina jo metu prasitarė galvojanti apie Europos parlamentaro profesiją. Tačiau tai nėra profesija. Kad atsidurtum tokioje pozicijoje, iki tol gyvenime reikia nuveikti nemažai kitų veiklų bei pasiekti didelių pergalių”, – pabrėžia ji bei sako, jog renkantis specialybę svarbu atkreipti dėmesį ne tik į studijų programos aprašą, bet ir pasidomėti aplinka, kurioje studijuosi.

VDU absolventės teigimu, tai, ką gauni šalia studijų yra lygiai tiek pat svarbu kaip ir pačios studijos.

„Gali nutikti taip, kad studijų programos aprašas bus labai patraukliai pateiktas, bet universiteto kultūra neatitiks žmogui svarbių vertybių. Tuomet ir pats studijų turinys gali nublankti. Aplinka, kurioje praleisi savo studijų metus yra labai svarbi. Taip pat moksleiviams patarčiau negalvoti, kad esą kažkas už juos žino geriau, kokią studijų kryptį pasirinkti. Tuo labiau, jei net po kiek laiko paaiškės, kad galbūt ta studijų programa nėra tai, ko tikėjotės, niekada nevėlu savo sprendimą pakeisti. Rinkitės tai, kas, visų pirma, įdomu jums patiems, o profesinis kelias susidėlios natūraliai”, – įsitikinusi Gintarė.

Ji pati pabrėžia, jog pasirinkusi studijuoti viešąją komunikaciją tikrai neįsivaizdavo savęs dirbančios nei ispanų kalbos mokytoja, o vėliau ir Europos Parlamente. „Manau, kad tai dar tikrai negalutinė mano profesinio kelio stotelė”, – pokalbį baigia Gintarė.