Žemės dirbimo mašinų darbo elementų dilimo ir pasipriešinimo judėjimui grunte mažinimo tyrimas
Anotacija
Žemės ūkio veikloje, dėl trinties ir dilimo, susidaro apie 24 % CO2 emisijos patenkančios į atmosferą. Kalnakasybos pramonės ir žemės ūkio technika dirba itin agresyvaus abrazyvinio dilimo sąlygomis, todėl patiriamos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su paviršių ir apsauginių dangų ilgaamžiškumu. Dylančiųjų dalių ilgaamžiškumo didinimas gali būti sprendžiamas konstrukciniais metodais, kurių tarpe yra ir specialias savybes turinčių medžiagų panaudojimas, pvz., kietlydinių (WC, WC–Co, TiC ir kt.).
Norint optimaliai išnaudoti turimų kietlydinių charakteristikas (siekiant mažinti jų sąnaudas), reikalingos tiriamosios medžiagos ir dirvos sąveikos žinios. Ypatingai svarbu pritaikyti kietlydinių charakteristikas akmenuotų dirvų įdirbimui. Panaudojant įvairias kompiuterizuoto modeliavimo programas, galima sumažinti reikalingų gamybinių bandymų skaičių. Sukūrus modelį atitinkantį realias darbo sąlygas skaitmeninėje erdvėje, galima lengviau ir mažesnėmis sąnaudomis numatyti bandymo baigtį ir pastebėti atsirasiančius trūkumus.
Diskrečiųjų elementų metodu modeliuotas „dirvos dalelės – purentuvo norago“ kontaktas leidžia kokybiškai prognozuoti norago nudilimą.
Elektrodų glaisto legiravimas Si, Cu, Cr, Mo, Ni, B turi įtakos susidaryti skirtingai fazinei sudėčiai rankiniu elektrolankiniu apvirinimu formuojamuose Hadfildo dangos sluoksniuose, jų kietumui bei atsparumui abrazyviniam ir smūginiam – abrazyviniam dilimui.
Matricos ir stiprinančiosios fazės (volframo karbido grūdelių) difuzijai reikšmingos įtakos turi elektrolankinio apvirinimo proceso temperatūra ir laikas.
