Vidinių trichalometanų dozių, gaunamų iš buityje vartojamo vandens, ir kitų aplinkos veiksnių poveikis nepalankių nėštumo baigčių rizikai (Ekologija ir aplinkotyra 03 B)
Anotacija
Epidemiologiniai tyrimai teikia vis daugiau duomenų apie ekspozicijos trihalometanais (THM) ir neišnešioto, mažo gimimo svorio, mažo pagal gestacinį amžių naujagimio ir kitų nepalankių nėštumo baigčių ryšį. Tačiau šių tyrimų rezultatai išlieka nevienareikšmiai ir negalutiniai, nes nėra aišku, kurie iš THM ir kokios jų dozės turi didžiausią poveikį nepalankioms nėštumo baigtims.
Šio darbo tikslas – nustatyti buityje vartojamo vandens dezinfekcijos pašalinių produktų, trihalometanų, moters socialinės padėties ir darbo aplinkos veiksnių poveikį nepalankioms nėštumo baigtims.
Pirmą kartą nustatytas dozė–atsakas ryšys tarp vidinės THM dozės ir nepalankių nėštumo baigčių skirtingoms socialinėms ir profesinėms grupėms priskirtoms moterims. Vidinė dibromochlorometano dozė didina neišnešioto ir mažos kūno masės naujagimio riziką. Mažos kūno masės ir mažo pagal gestacinį amžių naujagimio rizika didesnė žemesnės socialinės grupės moterims. Sinerginis THM ir nepalankių darbo sąlygų poveikis didina mažos kūno masės ir neišnešioto naujagimio riziką. Tekstilės pramonės darbuotojoms kompleksinė ekspozicija triukšmu, cheminėmis medžiagomis ir THM didina mažo pagal gestacinį amžių naujagimio riziką.
Šio darbo rezultatai gali būti naudojami įgyvendinant visuomenės sveikatos politiką, peržiūrint buityje vartojamo vandens ir darbo aplinkos kokybės reikalavimus. Geresnis suminio kenksmingų darbo aplinkos veiksnių ir cheminės buityje vartojamo vandens taršos poveikio supratimas skatina kurti ir diegti pažangias technologijas, įgyvendinti politines priemones nepalankių nėštumo baigčių prevencijai.
