Vertinimas nusikaltimų diskurse: atpažinimas ir interpretavimas
Anotacija
Tiriant vertinimą specialiai sudarytame dviejų dalių nusikaltimų diskurso tekstyne (410 991 žodis) disertacijoje nagrinėjamos vertinamosios reikšmės ir jų raiška prie vertinamųjų žanrų nepriskiriamuose lietuviškai parašytuose pasakojimo tipo dabartinės žiniasklaidos tekstuose apie nusikaltimus. Tam iš skirtingų metodologinių prieigų: 1) tiriama asmenų įvardijimo vertinamoji konotacija; 2) tekstynų lingvistikos metodais tiriama specifinė pesimizmo prozodija ir tikrinama automatinio vertinimo atpažinimo galimybė; 3) vertinimas nagrinėjamas vertinamųjų parametrų požiūriu. Atliekant analizę atsižvelgiama į: 1) galimą nevertinamųjų ir vertinamųjų kalbos vienetų sutaptį raiškos plane; 2) galimą vertinamųjų reikšmių įvairovę; 3) vertinimo (ne)akivaizdumo lygmenis. Atlikti tyrimai davė objektyvių įrodymų, kad nagrinėjamame diskurse linkstama vertinti neakivaizdžiai. Taip pat nustatyta, kad tekstyne vyrauja PAVOJINGUMO, GREITUMO, KIEKYBĖS, KOKYBĖS / SOCIALINIO TINKAMUMO, EMOCINGUMO, IŠSKIRTINUMO / ŽINOMUMO / SKANDALINGUMO, TIKRUMO vertinamosios reikšmės ir jų deriniai. Iš jų kaip itin būdinga nusikaltimų diskursui išsiskiria PAVOJINGUMO vertinamoji reikšmė. Nustatytosios vertinamosios reikšmės gali būti svarbi skiriamoji nusikaltimų temos žiniasklaidos diskurse ypatybė ir gali būti reikšminga sprendžiant bendresnius vertinimo atpažinimo skirtinguose diskursuose klausimus.
