Verbalinės agresijos, kaip naujos krikščionių persekiojimo formos, raiškos ypatybės trijuose didžiausiuose Lietuvos naujienų portaluose
Anotacija
Informacijos priemonių plėtra dabarties laiku tapo dideliu iššūkiu ne tik tarpusavio komunikacijos prasme, bet ir paliečia giluminius tikėjimo klodus, veikia iš pirmo žvilgsnio gerokai gilesnius ir esmingesnius žmogaus asmenybės darinius. Virtualumas, kaip neregimos esamybės atitikmuo, po truputį, bet užtikrintai braunasi žmogaus (pa)sąmonėn ir keičia patį žmogų su visa jo vertybių sistema, neišskiriant tikėjimo reikalų.
Tokiame kontekste svarbu deramai teoriškai išnagrinėti teologinį nuo amžių besitęsiančių persekiojimų pagrindą ir nustatyti jų kilmės priežastis bei sugretinti jas su dabarties laiku realiame ir virtualiame pasaulyje vykstančių persekiojimų pobūdžiu.
Darbo probleminiai klausimai grįsti prielaida, kad egzistuoja gana sena konfrontacija tarp pasaulio logikos ir evangelinės žinios. Šiandieninis pasaulis kaip ir anksčiau gyvendamas savo dvasia susiduria ir su krikščioniška žinia, kurios turinys ir vertybės skiriasi nuo modernaus pasaulio vertybių ir mėgina su ja kovoti. Tai daroma pasitelkiam šiandieninio pasaulio instrumentus: naująsias technologijas, medijas bei kitus šių dienų technologijų instrumentus.
Bažnyčios bendrai ir kiekvieno tikinčiojo atskirai santykis su pasauliu neabejotinai pakito po interneto atsiradimo. Technologijų (pirmiausiai skaitmeninių) įsigalėjimas kasdieniame žmonių gyvenime paveikė tiek žinių viešinimo, tiek jų priėmimo „kanalus“, tiek ir patį suvokimo procesą bei rezultatą. Visa tai vis dar laukia deramo Bažnyčios Magisteriumo vertinimo. Problemų įvardijimas šio darbo kontekste remiasi į šiuos klausimus:
1. Kokie yra krikščionių persekiojimo požymiai?
2. Ar galima teigti, kad nuo pirmųjų krikščionybės amžių pasireiškiantis pasaulio priešiškumas Gerosios Naujienos skleidimui ir skleidėjams dabarties laikmečiu mutavo į naują pobūdį – verbalinę agresiją naujosiose medijose?
3. Kaip Bažnyčios Magisteriumo dokumentai, kurie skirti naujosioms medijoms, gali padėti tikinčiajam susiorientuoti dinamiškoje informacinėje erdvėje bei atpažinti joje slypinčias verbalinės agresijos apraiškas?
4. Galbūt, pasitelkus mokslinius tyrimų metodus, įmanoma nustatyti tam tikrus antibažnytinės informacijos naujienų portaluose publikavimo dėsningumus?
Darbe vykdoma šaltinių, mokslinės literatūros bei dokumentų struktūrinė analizė, statistikos lyginamoji analizė, dedukcija. Sisteminė analizė skirta nustatyti sąsajas tarp dimensijų, požymių ir rodiklių.
Siekiant užsibrėžto tikslo – pagrindinių antikrikščioniškos verbalinės agresijos lokacijos ir jos dėsningumų trijuose didžiausiuose Lietuvos internetiniuose naujienų portaluose nustatymo – buvo naudojamasi itin dideliu medžiagos kiekiu siekiant išgryninti krikščionių persekiojimų pagrindą, gilumines jų priežastis. Prieita prie išvados, kad šiam tikslui pasiekti būtina didžiausią dėmesį kreipti į Šventojo Rašto ir Bažnyčios Magisteriumo dokumentų nuostatas, kuriomis remiantis ir buvo ištirti verbalinės agresijos publikavimo dėsningumai pasireiškiantys sistematišku verbalinės agresijos požymių turinčių tekstų publikavimu, jų sąsajomis su valstybės socialiniu, ekonominiu ir politiniu gyvenimu bei aiškiai atsekamu trijų pagrindinių temų pasikartojamumu.
