Vartotojų proaplinkosauginis ir prosocialus įsitraukimas į tvarų vartojimą
Anotacija
Kasdieniniai vartojimo įpročiai, dešimtmečiais stebimas nuolatinis prekių ir paslaugų paklausos kilimas, sąlygoja vartojimo kultūros plėtrą ir perteklinį vartojimą. Pernelyg didelis vartojimas sukelia aplinkosaugines bei socialines problemas ir labai prisideda prie pasaulinių problemų, tokių kaip klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir aplinkos būklės blogėjimas. Vartotojų proaplinkosauginis ir prosocialus įsitraukimas į tvarų vartojimą, pasireiškiantis dalyvavimu su tuo susijusiuose įvykiuose, renginiuose ir jų palaikymu, bendravimu ir kitų visuomenės narių įtraukimu, sąmoningu dėmesio sutelkimu į aplinkos apsaugos ir socialinius klausimus, paskatintų elgsenos pokyčius taip prisidėdamas prie aktualių pasaulinių problemų sprendimo.
Sudarytas ir empirinio tyrimo metu patikrintas tyrimo instrumentas gali būti pritaikomas tiriant vartotojų proaplinkosauginį ir prosocialų įsitraukimą į tvarų vartojimą ir tvaraus vartojimo elgsenos sąsajas skirtingose šalyse: tiek kitose Europos valstybėse, tiek besivystančiose ar besiformuojančios ekonomikos šalyse. Empirinio tyrimo rezultatai pagrindžia veiksnių, lemiančių vartotojų proaplinkosauginį ir prosocialų įsitraukimą į tvarų vartojimą, svarbą, poveikį ir jo dydį. Empirinio tyrimo rezultatai leido identifikuoti veiksnius, kurie daro didžiausią poveikį vyrų ir moterų tarpe ar skirtingose amžiaus grupėse. Šios žinios gali būti praktiškai pritaikytos verslo atstovų, suinteresuotų grupių, nevyriausybinių organizacijų ar viešosios politikos formuotojų, vykdančių veiklą bei priimančių sprendimus, skatinančius tvaraus vartojimo elgseną.
