Valstybės vaidmuo Lietuvos teatro veikloje 1918-1940 (Menotyra 03 H)
Anotacija
Disertacijoje analizuojamas valstybės vaidmuo teatro veikloje Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, ideologiniai teatro pagrindai, teigiamas ir neigiamas poveikis teatro plėtrai bei savivaldai, taip pat vertybinėms teatralų nuostatoms. Lietuvoje teatrų tinklas buvo menkai išplėtotas, todėl nuodugniausiai nagrinėjamas Valstybės teatras Kaune – jo statusas, valdymo ir finansavimo ypatybės. Remiantis archyviniais duomenimis tiriama, kaip 1918–1940 m. valstybė valdė teatro veiklą bei plėtojo teatro kultūrą, nustatoma, kokios idėjinės prielaidos paskatino institucinės teatro sistemos atsiradimą tarpukario Lietuvoje, įvertinama valdžios įtaka teatro menininkams. Disertacijoje pristatoma teatro naudingumą valstybei skelbusios koncepcijos istorinė raida XVII–XIX a. Europoje, tiriama, kaip šios nuostatos adaptuotos XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių teatro sampratoje. Analizuojamas valstybinės teatro sistemos kūrimas ir raida 1918–1940 m., išryškinamos Valstybės teatro ir jo padalinių valdymo tendencijos, atskleidžiama, kaip ir kokie institucinės kontrolės mechanizmai lėmė kūrybinių ir organizacinių sprendimų priėmimą valstybės išlaikomoje teatro sistemoje. Atskira disertacijos dalis skiriama valstybinės paramos formoms: tiriamas teatro sistemos finansavimas, nagrinėjamos Valstybės teatro darbuotojų ekonominės bei socialinės privilegijos ir valdžios poveikis tarpukario teatro kultūros plėtrai. Iškeliama hipotezė, kad teatro srityje valdžia labiau nei formaliais kontrolės ir priespaudos mechanizmais pasikliovė teatralų konformizmu, todėl apibrėžiamos ir nagrinėjamos tipiškos teatro praktikų sėkmės strategijos, kuriomis siekta stiprinti savo kūrybinės karjeros pozicijas bei derinti estetines pažiūras su teatro naudingumu valstybei.
