Transnacionalus mobilumas kaip moterų (pra)gyvenimo būdas: Lietuvos slaugytojos Norvegijoje (Sociologija 05 S)
Anotacija
Disertacijoje yra analizuojamas Lietuvos slaugytojų transnacionalus mobilumas tarp Lietuvos ir Norvegijos, kuris tampa jų (pra)gyvenimo būdu. Maždaug 60 proc. laiko slaugytojos praleidžia Norvegijoje, todėl įprastos jų sėslaus gyvenimo praktikos tampa padalytos tarp dviejų šalių. Jei anksčiau darbas ir santykis su šeima bei socialine aplinka apskritai buvo siejami tik su viena erdve – Lietuva, pradėjus dirbti Norvegijoje įprastų veiklų erdvės, laikas persitvarko ir suformuoja naują – mobilų (pra)gyvenimo būdą. Nuolat judėdamos tarp Lietuvos ir Norvegijos migrantės pradeda dalyvauti dviejų visuomenių gyvenime tuo pačiu metu. Tai keičia jų santykį su kilmės šalies socialine aplinka, kuriasi naujas statusas užsienio šalyje ir formuojasi nauji darbo ir laisvalaikio organizavimo įpročiai, o per tai (trans)formuojasi ir į transnacionalaus mobilumo procesą įsitraukusių moterų vaidmenys. Kitaip tariant, moterų vaidmenų (trans)formacijų procesas yra persipynęs su mobiliu (pra)gyvenimo būdu, tad tyrimo objektas yra moterų mobilaus (pra)gyvenimo būdo formavimasis ir socialinių bei ekonominių vaidmenų tipų jame raiška. Šioje disertacijoje yra teigiama, jog transnacionalus mobilumas, kaip būdas (pra)gyventi, slaugytojoms reiškia ne tik galimybę kurti asmeninę biografiją – įsigalinti, bet ir išlaikyti įgytą vartotojų statusą bei išvengti migrančių statuso, siejamo su socialine izoliacija užsienio šalyje ir sunkesnėmis galimybėmis pragyventi nei gyvenant mobiliai. Dėl patogaus vartojimo galimybių Lietuvoje, kurias teikia trumpalaikis darbas Norvegijoje, transnacionalus mobilumas tampa ne išgyvenimo strategija, bet būdu (pra)gyventi ir išlaikyti įgytą socioekonominį statusą.
