Tikrovės patyrimo modeliai Lietuvos teatro auditorijų dalyvavimo praktikose
Anotacija
Disertacijoje yra nagrinėjamas auditorijos dalyvavimas teatro akte, siekiant išanalizuoti, kaip dalyvavimo momentas daro įtaką tikrovės patyrimui. Tyrimo objektas – tikrovės patyrimas Lietuvos teatro auditorijų dalyvavime ir šio patyrimo poveikis auditorijai bei teatro aktui. Objekto analizėje yra taikomas Tikrovės teatro konceptualus karkasas, kuris papildomas eksperimentinės teatrologijos, kokybinio auditorijos tyrimo ir fenomenografijos metodais. Šių prieigų sintezė darbe leidžia nuosekliai apjungti teorinį, empirinį bei praktinį požiūrius į tyrimo objektą, tokiu būdu pristatant Lietuvos teatrologijoje originalią teatro analizės metodologiją. Darbe yra apžvelgiama plati daugiausiai XXI a. 2 deš. šiuolaikinių dalyvaujamųjų Lietuvos teatro bei parateatro praktikų panorama, orientuojantis į jaunosios teatro ir tarpdisciplininio meno kūrėjų kartos darbus ir juos pristatant per auditorijos tikrovės patyrimo perspektyvą. Praktiniame tyrime ši auditorijos perspektyva yra atskleidžiama laboratorinėse izoliuotose sąlygose vykdant teatrinius eksperimentus su atrinktu teatro auditorijos segmentu ir šiuos eksperimentus lydintį kokybinį auditorijos tyrimą. Pirmoje disertacijos dalyje yra pristatomos teorinės darbo objekto prielaidos, remiantis skirtingomis filosofinėmis, sociologinėmis teorijomis, poststruktūralistine perspektyva ir Tikrovės teatro lauku. Antra darbo dalis skirta įvairių Tikrovės teatro strategijų teoriniam nagrinėjimui ir skirtingų Tikrovės teatro aspektų analizei šiuolaikinio Lietuvos teatro atvejuose. Trečioje dalyje yra aprašomas praktinis-kokybinis auditorijos segmento tyrimas ir suformuluojami auditorijos dalyvavime pasireiškiantys tikrovės patyrimo modeliai, juos sąlygojančios priežastys bei šių modelių produktyvus poveikis auditorijos įsitraukimui bei interpretacijai.
