Tėvų globos netekusių vaikų globa ir ugdymas Lietuvoje XVIII a. pab. – XX a. pr.
Anotacija
Daktaro disertacijoje, taikant edukologijos (švietimo istorijos) mokslo prieigą, yra nagrinėjamas socioedukacinis fenomenas – tėvų globos netekusių vaikų globa ir ugdymas Lietuvoje XVIII a. pab.– XX a. pr. Tyrimo tikslas – atlikus išsamų XVIII a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje egzistavusių institucinės tėvų globos netekusių vaikų globos ir ugdymo charakteristikų tyrimą, pateikti empiriškai pagrįstas žinias apie praeityje egzistavusias praktikas, taip prisidedant prie mokslinės diskusijos, susijusios su institucinės vaikų globos klausimais Lietuvoje. Siekiant įgyvendinti išsikeltą tikslą, remiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbais, nagrinėjusiais institucijose globotų vaikų globos ir ugdymo klausimus istoriniais laikais, istoriniais šaltiniais, tuo metu galiojusiais teisės aktais, Vilniaus Vaikelio Jėzaus auklėjimo namų veiklos dokumentais ir šioje įstaigoje globotų vaikų bylomis, bandoma atsakyti į šiuos probleminius klausimus: kokiomis esminėmis charakteristikomis pasižymėjo institucinė tėvų globos netekusių vaikų globa ir ugdymas XVIII a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje? Ar XVIII a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje egzistavusios institucinė tėvų globos netekusių vaikų globos ir ugdymo praktikos reikšmingai skyrėsi ar buvo panašios į kitose to meto Europos šalyse taikytas praktikas? Disertacinio tyrimo radiniai, leidžia teigti, kad neatsižvelgiant į menką reiškinio ištirtumą, ribojantį kokybišką XVIII a. pab. – XX a. pr. socialinės realybės ir tėvų globos netekusių vaikų globos bei ugdymo galimybių suvokimą, aptariamuoju laikotarpiu Lietuvoje egzistavo Vakarų ir Vidurio Europos šalių taikytas praktikas ir visuomenės poreikius atitinkanti vaikų globos ir ugdymo sistema.
