Strateginių partnerysčių samprata valstybių užsienio politikoje: Lenkijos strateginių partnerysčių analizė (Politikos mokslai 02 S)
Anotacija
Strateginės partnerystės sąvoka yra dažnai vartojama politinėje ir mokslinėje retorikoje. Strateginės partnerystės neturi universalaus apibrėžimo ir požymių, kuriais remiantis, būtų galima nustatyti ar dvišalis bendradarbiavimas yra strateginė partnerystė. Dėl šios priežasties politikų inicijuotos strateginės partnerystės Tarptautinių santykių studijų atstovų yra laikomos netikromis arba formaliomis, nurodant bendradarbiavimo neatitikimą su suteiktu santykių statusu. Šia disertacija siekiama pateikti ir išanalizuoti teorinius strateginių partnerysčių analizės modelius ir identifikavus jų trūkumus suformuoti tokį analizės modelį, kuris leistų tirti bet kurį strateginės partnerystės atvejį nepriklausomai nuo jo charakteristikos. Atitinkamai, darbo objektas yra teorinė strateginių partnerysčių samprata ir pasirinkto empirinio pavyzdžio strateginės partnerystės. Disertacijoje taikant Kalbos aktų teorija ir Taisyklių krypties Socialinį konstruktyvizmą atliekama Lenkijos santykių su Prancūzija, JAV, Rumunija, Kinija, Pietų Korėja ir Japonija analizė, kurios metu siekiama paneigti arba patvirtinti ginamąjį teiginį, kad: Lenkijos užsienio politikoje nė viena strateginė partnerystė nėra sėkmingai įgyvendintas kalbos aktas, virtęs dvišalius santykius grindžiančia ir reguliuojančia taisykle, nes kalbos akto intencija neatsižvelgė į ribojančias materialias sąlygas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ginamasis teiginys gali būti atmestas, nes Lenkijos santykiai su Prancūzija, JAV ir Rumunija netapo materialiomis partnerystėmis ne tik dėl ribojančių sąlygų, bet ir dėl valstybių nenuoširdaus įsipareigojimo plėtoti strateginę partnerystę.
