Stambiastiebių energetinių augalų paruošimo kurui ir termocheminės konversijos analizė
Anotacija
Šiaurės Europos šalyse miško mediena yra svarbi bioenergijos dalis. Tačiau šie miško medienos ištekliai yra riboti ir reikalingi įvairiose pramonės srityse. Todėl labai svarbu turėti kuo daugiau nemaistinių augalų, kurie galėtų būti tinkami ir efektyvūs atsinaujinančios energijos šaltiniai. Lietuvos klimato sąlygos yra palankios stambiastiebiams žoliniams ir sumedėjusiams energetiniams augalų auginti. Ankstyvą pavasarį pasodinti augalai, jau rudenį gali būti naudojami energetikos tikslais ir bioenergijos gavybai.
Darbo tikslas – ištirti stambiastiebių energetinių augalų biokuro konversijos į šiluminę energiją efektyvumą, įvertinant jų auginimą, fizines, chemines ir šilumines savybes, biokuro paruošimo procesus ir poveikį aplinkai emisijų požiūriu.
Buvo tirti stambiastiebių energetinių augalų grupei priklausantys augalai: pavėsiniai kiečiai (Artemisia dubia Wall.), drambliažolės (Miscanthus x giganteus) ir pluoštinės kanapės (Cannabis sativa L.). Atliktas kompleksinis stambiastiebių energetinių augalų (pavėsinių kiečių, drambliažolių ir pluoštinių kanapių) biomasės energetinio ir aplinkosauginio efektyvumo vertinimas. Sukurta ir pritaikyta metodika, skirta energetinių augalų biomasėje išsiskiriančių teršalų sudėčiai ir jų kiekiui nustatyti termocheminės konversijos metu. Apibendrinant gautus tyrimų rezultatus buvo parengtos rekomendacijos gamybai.
