Sprendimų priėmimo ir kooperacijos procesai Lietuvos privačiame miško ūkyje
Anotacija
Įvadas: Pastarųjų metų pokyčiai privačiuose Lietuvos miškuose rodo klasikinę aksiomą, kurią nesunkiai būtų galima pritaikyti ir šiam sektoriui, t. y. jei nori būti sėkmingas, turi rizikuoti ir bandyti skverbtis į rinką su naujo tipo valdysenos sprendimais arba kurti ir siūlyti unikalias paslaugas, kurios suteiktų konkurencinį pranašumą. Nedidėjantis tradicinių privačių miškų savininkų organizacijos narių skaičius iššaukia naujų miškininkavimo paslaugas privatiems miškų savininkams teikiančių valdysenos sprendimų, atsiradimą.
Tyrimo tikslas ir uždaviniai: Šio tyrimo tikslas – atskleisti privataus miškininkavimo Lietuvoje kontekstą, išsiaiškinant veiksnius, darančius įtaką miškininkavimo sprendimų priėmimui ir kooperavimuisi privačiuose miškuose. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie tyrimo uždaviniai: 1) Ištirti privataus miško ūkio raidą ir pagrindinius veiksnius, darančius įtaką privatiems miškų savininkams, o ypač sprendimų priėmimo ir kooperavimosi procesams Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius; 2) Nustatyti veiksnius, darančius įtaką privačių miškų savininkų organizacijų plėtrai Lietuvoje; 3) Parengti rekomendacijas, kurios palengvintų privataus miško ūkio valdyseną Lietuvoje.
Mokslinė hipotezė: Tradicinės privačių miškų savininkų organizacijos sunkiai išlaiko ar didina narių skaičių dėl nepakankamo privačių miškų savininkų socialinių poreikių supratimo. Dalinė hipotezė: Lietuvos privačių miškų savininkų konservatyvumas ir egocentrizmas yra vieni pagrindinių efektyvesnę privačių miškų valdyseną ribojančių veiksnių.
Mokslinio tyrimo naujumas: 1) Miškotyros tyrimų metodikos tobulinimas, demonstruojant socialinių mokslų kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodų derinio efektyvumą; 2) Atnaujintos žinios apie privataus miškų ūkio plėtrą ir privačių miškų savininkų organizacijų kooperavimąsi Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius; 3) moksliškai pagrįsti privačių miškų savininkų organizacijų plėtros Lietuvoje veiksniai ir kliūtys; 4) Privačios miškininkystės ir privačių miškų savininkų organizacijų veiklos Lietuvoje apibendrinimas, taip pat išryškinant socialinio kapitalo, kaip sėkmingo privataus miškininkavimo poreikių tenkinimo sprendimo, vaidmenį; 5) Rekomendacijos tolimesniam privataus miškininkavimo valdysenos tobulinimui ir atitinkamų mokslinių tyrimų plėtrai Lietuvoje ir už jos ribų.
Išvados: 1) Privataus miškų ūkio vystymasis Lietuvoje, ištirtas taikant kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodų sintezę, atskleidė, kad per pastaruosius du dešimtmečius pagrindinės šio sektoriaus dalyvės sunkiai rado susisiekiančių kelių glaudžiam bendradarbiavimui. Mokslinė hipotezė patikrinta ir patvirtinta; 2) Tokie veiksniai, kaip ryškiu individualumu pasižymintys privatūs miškų savininkai ir uždaros narystės privačių miškų savininkų organizacijos taikliausiai apibūdina Lietuvos privataus miškų ūkio specifiką. Dalinė hipotezė patikrinta ir patvirtinta; 3) Privataus miškų ūkio ir privačių miškų savininkų organizacijų vystymosi raida neatitinka visuotinai priimtų teorinių modelių; 4) Aiškiai suformuluota narystės plėtros organizacijose veikla, suderinta su padidintu dėmesiu aplinkosauginių ir socialinių vertybių stiprinimui privačiame miškų ūkyje, rastų atgarsį privačių miškų savininkų tarpe.
Be to, remiantis atliktu empiriniu tyrimu, suformuluotos keturios rekomendacijos privačių miškų savininkų organizacijų vadovams ir politikams.
