Sociolingvistinis Kauno moksleivių paveikslas (Filologija 04 H)
Anotacija
Šios disertacijos tikslas – ištirti Kauno moksleivių etninės tapatybės raidos tendencijas sociolingvistiniu (kalbųvartojimo, mokėjimo, pasirinkimo bei kalbinių nuostatų) aspektu, pabrėžiant etninės tapatybės ir kalbos santykį. Siekiant užsibrėžto tikslo, disertacijoje keliami uždaviniai:
1) išanalizuoti Kauno moksleivių etninę tapatybę, daugiausia dėmesio skiriant etninių mažumų ir mišrių šeimų vaikams;
2) apibūdinti dabartinę Kauno situaciją moksleivių kalbų vartojimo, mokėjimo ir kalbinių nuostatų atžvilgiu;
3) remiantis užsienio tyrimų apžvalga, pateikti rekomendacijų, galinčių padėti išlaikyti kalbinę įvairovę (kuriai lemiamą įtaką turi vaikų kalbinės nuostatos, prioritetai, motyvacija mokytis kalbų, socialinės aplinkos (tėvų, pedagogų, švietėjų, visuomenės) požiūris į kalbas).
Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, disertacijoje pagrindžiami šie ginamieji teiginiai:
1. Kaune, nepaisant susiklosčiusio etninio ir kalbinio homogeniškumo, egzistuoja kalbinė ir etninė moksleivių įvairovė. Ji turi savitų bruožų ir skiriasi nuo kitų didžiųjų Lietuvos miestų.
2. Etninės tapatybės suvokimas priklauso nuo amžiaus ir lyties.
2.1 Berniukų ir mergaičių etninės tapatybės raida vyksta skirtingai.
2.2 Jaunesniems etninių mažumų ir mišrių šeimų vaikams sudėtingiau apsispręsti dėl etninės tapatybės. Vyresniems vaikams būdingas aukštesnis sąmoningumo laipsnis savojo etniškumo atžvilgiu.
2.3 Skirtingų etninių grupių atstovų etninė tapatybė kinta skirtingai.
3. Mišrių šeimų vaikams būdingas dvigubos tapatybės formavimasis. Vaiko etninei tapatybei lemiamą įtaką turi tėvų kilmė, kalbinė aplinka, motinos ir namų kalba. Kalbinė aplinka modeliuoja ir kalbinę elgseną. Ryšiui tarp kalbos ir etninės tapatybės būdingos skirtingos etninės ir individualios ypatybės.
4. Kalbų mokėjimui ir kalbinėms nuostatoms teigiamą įtaką turi ankstyvasis kalbų mokymas ir televizijos žiūrėjimas tam tikra kalba.