Socialinių inovacijų vystymas kaimiškų vietovių organizacijoms proaktyviai įgalinti
Anotacija
Socialinių inovacijų reiškinys mokslinėje literatūroje atsirado gana seniai, tačiau didesnę mokslinę ir praktinę vertę mokslininkai pripažino tik XXI amžiuje. Atkreipiamas dėmesys į skirtingų tipų organizacijų dalyvavimą vystant socialines inovacijas ir bendradarbiavimo specifiką, veikiant kaimiškoje vietovėje. Kaimiška vietovė tampa aplinka, kuri tiesiogiai lemia organizacijų reaktyvius arba proaktyvius veiksmus siekiant spręsti socialines problemas. Išsamiai vertinant visą socialinių inovacijų vystymą kaimiškose vietovėse, pastebimas proaktyvus kaimiškų vietovių organizacijų įgalinimas, kuris sukuria naujas šių organizacijų bendradarbiavimo formas.
Kaimiškų vietovių organizacijos tampriai susijusios ne tik socialiniais ryšiais, bet ir vieningais tikslais. Todėl analizuotas keturių tipų (viešųjų, verslo, nevyriausybinių ir mokslo) organizacijų bendradarbiavimo modelis vystant socialines inovacijas. Vadovautasi nuostata, kad socialinės inovacijos inovatyvūs sprendimai skirti spręsti socialines problemas ilgalaikėje perspektyvoje per proaktyviai įgalinantį kaimiškų vietovių organizacijų įtraukimą. Atskleistas sistemiškai veikiančių kaimiškų vietovių organizacijų per socialinių inovacijų vystymą atsakomybių ir atskaitomybių pasidalinimas, siekiant visapusiško įsitraukimo bendradarbiauti ir kurti ilgalaikius sprendimus įvertinus ateities perspektyvas realiuoju laiku.
