Rusijos sulaikymo ir įtraukimo strategijos šiuolaikinėje JAV užsienio politikoje ir Baltijos šalių reikšmingumas (Politikos mokslai 02 S)
Anotacija
Nors 1990 m. JAV paskelbė iniciatyvą vystyti naujo pobūdžio santykius su Sovietų Sąjunga (vėliau-Rusija), atsisakant sulaikymo strategijos ir pirmenybę teikiant įtraukimui, po SSRS žlugimo atsirado požymių, rodančių, jog 1990 m. išsakyta optimistinė vizija išsipildė ne visiškai. Disertacijos tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, kokia užsienio politikos strategija – sulaikymas ar įtraukimas – vyrauja JAV santykiuose su Rusija šiuolaikinėje tarptautinėje arenoje (1991 m. gruodžio 25 d. – 2009 m. sausio 19 d.), kaip ji reiškiasi ir Baltijos šalių reikšmingumą šių strategijų įgyvendinime. Siekiant užsibrėžto tikslo nagrinėjamos Rusijos sulaikymo ir įtraukimo strategijų taikymo priežastys, strategijų raiška deklaruojamoje ir praktinėje JAV užsienio politikoje, Baltijos šalių reikšmingumas JAV taikomose Rusijos sulaikymo ir įtraukimo strategijose. Atliekant tyrimą naudojami kalbų ir dokumentų analizės, įvykių rinkinio (angl. Events Data Set) sudarymo metodas, lyginamasis ir aprašomasis metodai.
Empiriniai atlikto tyrimo duomenys rodo, jog šiuolaikinės JAV prezidentų administracijos vykdo skirtingą užsienio politiką Rusijos atžvilgiu deklaruojamame ir praktiniame lygmenyse. Jeigu deklaruojamoje JAV užsienio politikoje dominavo Rusijos įtraukimo strategija; tai praktinėje JAV užsienio politikoje dominuojanti užsienio politikos strategija santykiams su Rusija keitėsi nuo Rusijos įtraukimo strategijos iki Rusijos sulaikymo strategijos. Baltijos šalių faktoriaus reikšmingumas JAV-Rusijos santykių kontekste pasireiškia tik įgyvendinant Rusijos sulaikymo strategiją.
