Rizikingai vairuoti motyvuojančių veiksnių ir asmenybės savybių sąsajos svarba paaiškinant vairuotojų, netekusių teisės vairuoti, rizikingą vairavimą (Psichologija 06 S)
Anotacija
Daktaro disertacijoje analizuojama vairuotojų, netekusių teisės vairuoti dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, asmenybės profilių ir rizikingai vairuoti motyvuojančių psichologinių veiksnių (nuostatų dėl rizikingo vairavimo, motyvų rizikingai vairuoti, vairavimo saviveiksmingumo) sąsajos reikšmė šių vairuotojų objektyviai ir subjektyviai vertinamam rizikingam vairavimui paaiškinti. Teorinėje dalyje pristatomas skirtingais būdais vertinamo rizikingo vairavimo aktualumas, nagrinėjamos demografinės ir minėtos skirtingo pobūdžio psichologinės charakteristikos, jų sąsajos su skirtingais būdais vertinamu rizikingu vairavimu. Darbe pristatomas teisės vairuoti netekimo faktą pagrindžiantis teorinis modelis bei vairavimo klaidas ir tyčinius pažeidimus paaiškinantis išplėstinis kontekstinis mediacinis modelis.
Empirinėje darbo dalyje pristatomi 2013 m. – 2017 m. atlikto tyrimo rezultatai. Tyrimo imtį sudarė 829 vairuotojai, netekę teisės vairuoti dėl KET pažeidimų, ir 300 vairuotojų, niekada iki dalyvavimo tyrime, nepraradusių teisės vairuoti. Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, kad sunkiau besikontroliuojantys vairuotojai, netekę teisės vairuoti dėl skirtingų KET pažeidimų, daro daugiau vairavimo klaidų kai jie turi mažesnį vairavimo saviveiksmingumą, mažiau išreikštą motyvą rizikuoti dėl pasitikėjimo savimi, bet stipriau išreikštą motyvas rizikuoti pažeidžiant KET (tik vyrams) arba stipriau išreikštą motyvą rizikuoti viršijant greitį (tik moterims). Šie vairuotojai daro daugiau tyčinių pažeidimų kai jie turi palankesnes nuostatas dėl greičio viršijimo, vairavimo apsvaigus (tik vyrams), stipriau išreikštus motyvus rizikuoti viršijant greitį ir rizikuoti pažeidžiant KET (tik vyrams).
