Religinė kaita po totalitarizmo. Kultūrinė trauma ir vidinio išgydymo judėjimas post-socialistinėje Lietuvoje
Anotacija
Šioje disertacijoje analizuojama viena iš religinės kaitos trajektorijų, atsiradusių Lietuvoje po sovietinės totalitarinės sistemos žlugimo. Tyrimo objektas — taip vadinamas Vidinio išgydymo
judėjimas. Šioje disertacijoje teigiama, kad šis reiškinys iškyla kaip atsakas į kultūrinę traumą, sukeltą sovietinio totalitarizmo. Disertacijoje atskleidžiama, kaip globalus Sekiminikiškosios krikščionybės judėjimas, Katalikų chariszmionio atsinaujinimo pavidalu, atmigruoja į Lietuvą. Tačiau netrikus pastarasis sumoduliuoja ir pakintą į vietinę, post-totalitaristinės visuomenės tikrovę labiau atitinkąntį religinį reiškinį – Vidinio išgydymo judėjimą. Disertacijoje išsamiai paaiškinama kaip ir kodėl tai įvyksta ir kaip tai reikia suprasti žvelgiant antropologiniu žvilgsniu. Be to,
atskleidžiamos religinės kaitos paralelės, su postkolonijinėmis visuomenėmis. Mat visas jas vienija trauminės totalitarizmo patirtys, kurių pasekoje visuomenė ieško “gyjimo” ir semiasi jo savo vietinės kultūros kloduose.
